„Scanning Transmission Electron Holography Microscope“ (STEHM) pavadintas laboratorinis prietaisas yra neįprastai didelis – jo svoris siekia 7 tonas, o aukštis – 4,5 m. Dėl tokių gabaritų mikroskopą teko įrengti specialiai jam sukonstruotame kambaryje. Kruopštūs aparato surinkimo darbai truko net vienerius metus.
Pasak Viktorijos universiteto Pažangios mikroskopijos padalinio vadovo Rodney‘aus Herringo, šis laukimas nenuėjo veltui – su kolegomis išbandęs naująjį įrenginį, mokslininkas liko nustebintas jo suteikiamomis galimybėmis.
 |
| Viktorijos universiteto nuotr./Mikroskopo surinkimo akimirka: prie pagrindinio korpuso tvirtinamas antrasis įrenginio modulis |
Norėdamas išbandyti mikroskopą jis nusprendė patyrinėti aukso atomus. Naudojantis šiuo prietaisu tyrėjui pavyko juos apžiūrėti 35 pikometrų raiškoje. Priminsime, kad pikometras yra viena trilijonoji metro dalis. Tokia raiška yra kur kas detalesnė palyginti su ankstesniu rekordu – 49 pikometrų raiškos nuotrauka, padaryta Lorenso Berklio nacionalinėje laboratorijoje (JAV).
Naujasis mikroskopas sudaro sąlygas mokslininkams atomus stebėti tokiu būdu, kokiu ankščiau tiesiog nebuvo įmanoma. Įrenginys pirmiausia bus skirtas mokslininkams, užsiimantiems projektais, susijusiais su atominių dydžių struktūrų tyrimais ir labiausiai pasitarnaus įvairių nanotechnologijų tobulinime.
STEHM prietaisu planuoja naudotis ne tik Kanados bei kitų šalių akademikai, bet ir su komercinėmis bendrovėmis bendradarbiaujantys mokslininkai. Pavyzdžiui, Viktorijos universiteto mechaninės inžinerijos profesorius Nedas Djilalis šiuo metu dirba su Nacionaline Kanados tyrimų taryba, Vankuveryje įsikūrusia bendrove „Ballard Power Sytems“ ir automobilių gamintoju „Mercedes-Benz“ kuro elementų technologijų srityje. Mokslininkas turėtų būti vienas iš pirmųjų, kuris pasinaudos tokio tipo instrumentu. Pasak jo, galingiausias pasaulyje mikroskopas kuro elementų tyrimuose atvers visiškai naujas galimybes.
STEHM mikroskopas su įrengimo darbais kainavo 9,2 mln. JAV dolerių. Reikalingi pinigai buvo surinkti iš kelių šaltinių: Viktorijos universiteto, Kanados vyriausybės, kuri dalį pinigų skyrė per valstybinį Kanadiečių inovacijų fondą, taip pat Britų Kolumbijos Žinių plėtros fondo ir bendrovės „Hitachi“.
