Šviesos pagrindu veikiantys kompiuteriai atrodo tarsi greičiausias mūsų žingsnis siekiant panaikinti trikdžius į greitesnius kompiuterius. Šiuo metu greitis, kuriuo mūsų kompiuteriai perduoda duomenis, yra lėtesnis, nei duomenų apdorojimo greitis, nes pasiekėme ribą, kaip greitai elektronai gali judėti tarp lusto ir atminties.
O H. Bhaskaranas ir jo kolegos sukūrė tai, ką vadina pirmuoju pasaulyje visiškai fotoniniu nekintamu atminties procesoriumi.
„Nėra tikslo naudoti greitesnių procesorių, jei ribojantis faktorius yra informacijos judėjimas į ir iš atmintį – taip vadinamas von Neumano butelio kaklelio efektas, – pranešime spaudai cituojamas vienas iš mokslininkų Harishas Bhaskaranas iš Oksfordo universiteto. – Bet mes manome, kad šviesos naudojimas gali visa tai reikšmingai pagreitinti.“
Pagaminti šviesos pagrindu veikiančius kompiuterius nėra taip lengva, kaip pakeisti elektronus šviesos dalelėmis – fotonais, dabartiniuose kompiuteriuose.
Nors tai gerokai pagreitina galimybes perduoti informaciją, mūsų silicio procesoriams vis dar reikia fotonų, kad jie būtų paversti elektronais, kai duomenys pasieks mūsų kompiuterius. Šis procesas sulėtina duomenų perdavimą ir papildomai sunaudoja daugiau energijos. Galutinis rezultatas – duomenys perduodami dar mažiau efektyviai, nei pirmuoju atveju, kai naudojame tik elektronus.
Vietoje to mes turėtume visiškai perdaryti būdą, kaip veikia mūsų kompiuteriai ir padaryti taip, kad jie veiktų tik su šviesa, o ne elektra. Naujasis mokslininkų sukurtas procesorius mus vienu žingsniu prie to priartina.
Žinoma kaip fotoninė atmintis, šviesa paremta atmintis nėra naujas konceptas, tačiau anksčiau jis inžinieriams sukėlė nemažai rūpesčių. Anksčiau sukurti kompiuterių procesoriai buvo ne tik nepastovūs, jiems visiems reikėjo energijos, kad galėtų kaupti duomenis ir galėjo veikti tik tokiu atveju, jei kompiuteriai visada būtų buvę įjungti – tai nėra labai praktiška.
O H. Bhaskaranas ir jo kolegos sukūrė tai, ką vadina pirmuoju pasaulyje visiškai fotoniniu nekintamu atminties procesoriumi. Jis kaupia duomenis naudodamas tas pačias medžiagas, kurios randamos perrašomuose kompaktiniuose CD ir DVD diskuose – germanio, stibio ir telūro lydiniu, dar žinomu kaip GST.
„Ši medžiaga gali būti pagaminta taip, kad įgytų amorfinę būseną, kaip stiklas, arba kristalinę, kaip metalas, naudojant elektrinius arba optinius impulsus“, – aiškinama mokslininkų pranešime spaudai.
