Taip, ir aliuminį kartais kamuoja korozija, tačiau jis yra kur kas atsparesnis už, pavyzdžiui, plieną. Ir jis nėra toks tvirtas kaip plienas. Tačiau aliuminis vis tiek yra labai naudingas ir labai plačiai naudojamas metalas.
Štai automobilių pramonėje aliuminis bus naudojamas vis intensyviau būtent dėl savo lengvumo. Pereinant prie elektromobilių ir hibridinių automobilių gamybos svorio problema taps vis rimtesnė, nes baterijos vis dar sveria išties nemažai. Sunkus automobilis yra ne tik neefektyvus – jis taip pat greičiau dėvi stabdžius bei padangas. Taigi, bus naudojama vis daugiau kompozitinių medžiagų ir aliuminio.
Aliuminis, žinoma, plačiai naudojamas aviacijoje. Čia dažnai ir išryškėja vienas iš jo trūkumų – metalo nuovargis. Judėdamas aliuminis „pavargsta“ – su laiku silpnėja ir galiausiai gali imti formuotis įtrūkimai. Monašo universiteto (JAV) mokslininkai teigia, kad 80 proc. metalų lydinių problemų pramonėje yra susiję su nuovargiu.
Taigi, mokslininkai pažvelgė į aliuminio mikrostruktūrą ir sukūrė tokį aliuminį, kuris lankstomas tik stiprėja. Jiems tai pavyko pasiekti kardinaliai keičiant aliuminio kristalinę struktūrą. Įprastai dinaminės apkrovos suardo sąsajas tarp kristalų, sukurdamos trapias zonas. Naujasis aliuminio lydinys lankstydamasis sukuria naujas daleles, kurios yra įkalinamos tose zonose ir tarsi jas sustiprina. Mokslininkai vaizdingai teigia, kad šis aliuminis gyja.
Mokslininkai skaičiuoja, kad toks aliuminis galėtų tarnauti gerokai ilgiau. Jie skaičiuoja, kad priklausomai nuo apkrovų, jo tarnavimo laikas galėtų būti net 25 kartus ilgesnis išvengiant metalo nuovargio. Tiesa, pirminis produktas būtų šiek tiek silpnesnis – galėtų atlaikyti mažesnes statines apkrovas nei tas aliuminis, kuris pavargsta.
Mokslininkai neišduoda naujojo lydinio detalių, tačiau tyrimai bus tęsiami. Tikimasi, kad galutinis produktas galės būti komercializuojamas ir naudojamas ten, kur metalo nuovargis kelia rimtą grėsmę konstrukcijos saugumui.
