Komandos išradimas pravers kuriant tikroviškus, į žmones panašius robotus, pasižyminčius antžmogiška jėga ir kitais gebėjimais. Taip pat manoma, kad šie dirbtiniai raumenys galėtų konvertuoti ir kaupti judesio energiją, tad praėjus trumpam įkrovimo laikui robotai galėtų patys gaminti sau energiją.
Kad ir kokie protingi būtų robotai, jie turi nemažai apribojimų, pavyzdžiui, iki šiol juos riboja dirbtiniai raumenys: daugelis robotų gali pakelti svorį, ne didesnį nei pusė jo paties svorio. Ši keliamoji galia yra artima žmogaus jėgai (šį kartą pamirškime pavienius stipruolius, galinčius pakelti net tris kartus už save didesnį svorį). Taip pat iki šiol sukurti dirbtiniai raumenys galėjo ištįsti tik tris kartus. Raumens gebėjimo ištįsti laipsnis – svarbus veiksnys, lemiantis raumens produktyvumą atliekant įvairias operacijas bei gabenant sunkius krovinius.
Dirbtinius raumenis kuriančios komandos narys dr. Adrianas Kohas atskleidė, kaip jis drauge su įvairių sričių kolegomis kūrė naujus, antžmogiškomis savybėmis pasižyminčius raumenis: dirbtinių raumenų audiniai imituoja žmogaus raumenis, jie greitai reaguoja į elektros impulsus, priešingai nei raumenys robotų, kuriems judesius atlikti padeda valdomieji hidrauliniai mechanizmai. Dėl šių mechanizmų robotų judesiai – trūkčiojantys ir lėti. A.Kohas siūlo įsivaizduoti lanksčius, lengvai ištęsiamus ir sekundės tikslumu reaguojančius dirbtinius raumenis – visai tokius, kaip žmogaus. Įdiegus šitokius raumenis robotams, savo judesiais jie galėtų tapti panašesni į žmones, o turima jėga juos gerokai pralenkti.
Mėgindami sukurti šiomis savybėmis pasižyminčius raumenis mokslininkai naudojo polimerus, galinčius išsitempti iki 10 kartų. A.Koho teigimu, puikus raumens veikimo pagrindų išmanymas didžiąja dalimi lėmė mokslininkų komandos sėkmę. Tinkamai teoriją perpratę ir ją pritaikę praktiškai mokslininkai apskaičiavo, kad elektros impulsų valdomi, iš polimerų pagaminti raumenys teoriškai turėtų galėti pakelti svorį, už juos pačius sunkesnį net 500 kartų. Taigi, nepaisydami įvairių iššūkių, mokslininkai atkakliai siekė užsibrėžto tikslo.
Naujieji dirbtiniai raumenys – ne tik stiprūs ir itin jautrūs. Šie raumenys judėdami (susitraukdami ir išsiplėsdami) geba konvertuoti mechaninę energiją į elektros energiją ir kaupti didelius energijos kiekius. Mokslininkų skaičiavimais, iš šios medžiagos panorėjus sukonstruoti elektros generatorių, 10 kg sverianti sistema galėtų gaminti tokį patį energijos kiekį, kaip ir toną sverianti elektros turbina. Tai reiškia, kad po trumpo įkrovimo periodo (tikimasi, kas jo trukmė bus mažesnė nei minutė) tokie robotai galėtų savaime įsikrauti.
A.Koho vadovaujama komanda ir toliau tobulina dirbtinius raumenis, o per 3–5 metus jie tikisi sukurti dirbtinę ranką, tokio paties dydžio ir svorio kaip tikra žmogaus ranka, tačiau gerokai stipresnę.
