Su „Falcon Heavy“ siejama daug vilčių ir svarbių kosminių projektų, tad jeigu startas būtų pasibaigęs nesėkme, tuomet apimtų ne šiaip nusivylimas – tai galimai būtų tikra katastrofa, kuri paveiktų ne tik „SpaceX“. Taip, tikėtina, kad po kelių mėnesių ar metų būtų bandoma atlikti pakartotinį skrydį. Taip, tai buvo tik pirmasis bandomasis skrydis, o ne planetos išlikimui svarbus startas. Tačiau jis yra itin svarbus ateičiai, rašo engadget.com.
Sėkmingu „Falcon Heavy“ startu „SpaceX“ įrodė, kad gebės į kosmosą iškelti sunkesnius krovinius, nei bet kuris kitas pasaulio kosminių krovinių gabentojas. Žinoma, ji savo keliamąja galia šiek tiek atsilieka nuo „Apollo“ programos laikų „Saturn V“ keliamosios galios (arba nuo sovietinių N1, kurių visi keturi bandomieji skrydžiai baigėsi nesėkmėmis bei sprogimais).
Tai reiškia, kad „SpaceX“ dabar turi raketą-nešėją, kuri gali į kosmosą iškelti dukart sunkesnį krovinį nei bet kuri šiais laikais naudojama raketa. Tiesa, šiuo metu skelbiami planai tik keliems jau numatytiems skrydžiams: jų klientai yra Saudo Arabijos ryšių įmonė, JAV Karinės oro pajėgos ir Saulės bures išbandyti norinti organizacija „Planetary Society“.
NASA šiuo metu kuria savo milžinišką, galingą raketą SLS (Space Launch System), tačiau jos poreikiai nuolat viršija numatytą biudžetą, o kūrimo rezultatai atsilieka nuo grafiko, tad visai tikėtina, kad prireikus kelti sunkesnius krovinius į „SpaceX“ kreipsis ir ta pati NASA. Be to, pirmasis „Falcon Heavy“ skrydis parodė, kad raketa yra efektyvi, tad galima tikėtis, kad prie „SpaceX“ durų rikiuosis eilės klientų.
Viena iš svarbiausių priežasčių klientams rikiuotis būtent prie „SpaceX“, o ne prie konkurentų, yra krovinių iškėlimo kaina. Nors ši verslo šaka nepasižymi dideliu paslaugų įkainojimo skaidrumu, akivaizdu, kad „SpaceX“ paslaugas galės siūlyti pigiau už bet kuriuos konkurentus. Praėjusiais metais išanalizavus JAV vyriausybines ataskaitas išaiškėjo, kad vienas skrydis, naudojant konkurentų „United Launch Alliance“ raketas, kainavo vidutiniškai 422 mln. dolerių. Palyginimui, kur kas sunkesnius krovinius į Žemei artimą orbitą iškelti galinti „Falcon Heavy“ tą patį darbą gali atlikti už 90 mln. dolerių (ar bent jau tokią kainą savo svetainėje nurodo „SpaceX“). Be to, per spaudos konferenciją po raketos starto „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas teigė, kad viso „Falcon Heavy“ projekto išlaidos buvo apie 500 mln. dolerių – kai NASA baigs savo SLS projektą, jo kaina bus apie 1 mlrd. dolerių. Už kiekvieną startą!
Tačiau „Falcon Heavy“ sėkmė – tai ne „SpaceX“ tiriamųjų ir projektavimo darbų pabaiga. Ir prieš „Falcon Heavy“ startą, ir po jo spaudos konferencijose E.Muskas, neslėpdamas savo džiaugsmo esama sėkme, jau kreipė dėmesį ir į šį tą gerokai ambicingesnio: BFR (Big F**king Rocket) projektą.
„Žiūrėjau į „Falcon Heavy“ ir pamaniau, kad ji kiek mažoka“, - prieš startą sakė E.Muskas. Vėliau jis žurnalistus nustebino atskleisdamas, kad „Falcon Heavy“ veikiausiai niekada nebus sertifikuota kaip tinkama skraidinti žmones – BFR vystymo darbai įmonėje vyksta taip sklandžiai, kad tokį „Falcon Heavy“ sertifikavimą apskritai ketinama praleisti.
Tuo tarpu BFR, pagal E.Musko užmačias, bus kosminio laivo/raketos nešėjos kombinacija, skirta krovinių ir žmonių gabenimui į orbitą. Iš šių raketų bus kuriama „SpaceX“ transporto sistema: „Interplanetary Transport System“. Anot E.Musko, šios transporto priemonės pirmoji pakopa, vadinama BRB („Big Rocket Booster“) į Žemę grįš panašiai, kaip „Falcon 9“ ar „Falcon Heavy“ moduliai – maždaug po 10 minučių nuo starto. O štai erdvėlaivio dalis yra sudėtingesnė. Sukurti daugkartinio naudojimo erdvėlaivį, pasižymintį gebėjimu saugiai pargabenti žmones iš orbitos per atmosferą ant Žemės paviršiaus, yra be galo sunki užduotis. Ties ja itin daug laiko praleido ir „Space Shuttle“ kūrę inžinieriai.
Bet BFR bus tinkama skrydžiams ne tik artimąja Žemės orbita – arčiau mūsų planetos bus prikaustyta tik „Falcon 9“ raketa, o visa kita, kas yra „SpaceX“ planuose, gebės skristi ir toliau. Turistinis skrydis aplink Mėnulį? Anot E.Musko, tik su BFR! Tačiau tai tik padidina erdvėlaivio kūrimo iššūkius: jis į Žemės atmosferą saugiai turėtų nusileisti ne tik orbitiniu, bet ir tarpplanetiniu greičiu.
Anot E.Musko, „trumpiems skrydžiams“ skirta BFR versija gali būti parengta jau 2019 metais, o pilnavertis bandomasis skrydis gali įvykti per artimiausius 3-4 metus.
Tad iš visų E.Musko šnekų darytina išvada, kad bet kokie moksliniai tiriameji darbai, susiję su „Falcon Heavy“, yra iš esmės baigti. E.Muskas jos techninėmis charakteristikomis patenkintas, tad ji yra paruošta tapti darbiniu arkliuku. E.Muskas netgi užsiminė, kad „SpaceX“ prie pagrindinio modulio gali prikabinti dar du šoninius modulius, dėl kurių trijų modulių „Falcon Heavy“ pavirstų penkių modulių „Falcon Super Heavy“ su dar didesne keliamąja galia. Tad „Falcon Heavy“ projekto lankstumas yra viena stipriausių jo savybių. „Klientų reikalas nuspręsti, ką jie nori kelti. Bet ši raketa gali nusiųsti krovinį tiesiai iki Plutono ir dar toliau. Be jokių tarpinių stotelių“, - sakė E.Muskas.
„Dabar didžioji dalis mūsų inžinerinių išteklių bus skirta BFR“, - sakė E.Muskas. Natūralu – BFR ambicijos yra tiesiog kvapą gniaužiančios, o pasiekti tikslo nebus lengva. Nors iš šono gali atrodyti, kad „SpaceX“ viską, ko užsibrėžia, padaro net nė truputį nesuprakaitavę, iš tiesų nematomų įdėto darbo kiekiai yra milžiniški. Šią savaitę E.Muskas žurnalistams pripažino, kad „Falcon Heavy“ programa net tris kartus buvo priartėjusi prie atšaukimo ribos – tai atrodė tiesiog pernelyg sunki užduotis. Paaiškėjo, kad daugkartinio naudojimo sunkiosios raketos-nešėjos kūrimas yra kur kas sudėtingesnis, nei tiesiog trijų „Falcon 9“ raketų sukabinimas į vieną, o raketos sertifikavimas žmogaus skrydžiui būtų dar sudėtingesnis.
Tad žinant, kokio sudėtingumo iššūkis laukia inžinierių, kursiančių milžiniško BFR erdvėlaivio su 31 raketiniu varikliu saugaus nusileidimo per Žemės atmosferą sistemas, akivaizdu, kad darbo taip pat bus daug. Ir nėra jokių garantijų, kad ir šį kartą „SpaceX“ viskas pavyks. Bet įvertinus iki šiol pasiektus rezultatus tampa aišku, kad jeigu artimiausiu metu kas nors ir sugebės tą padaryti, tai tik „SpaceX“.
Nors „Falcon Heavy“ startas buvo milžiniškas šuolis į priekį ir įmonei, ir visai kosmoso pramonei, o startas įvyko geriau, nei patys raketos kūrėjai tikėjosi, akivaizdu, kad tai tėra tarpinė stotelė „SpaceX“ siekiant gerokai ambicingesnių tikslų. Pasiekimas jau pats savaime yra svarbus, tačiau dar svarbiau yra tai, ką jis pranašauja: naują tarpplanetinių kosminių skrydžių erą ir šviesią „SpaceX“ ateitį.
