Tyrimai rodo, kad šunys turi gebėjimą socialiai bendradarbiauti – šia savybe pasižymi tik nedidelė dalis rūšių, įskaitant žmones ir kai kuriuos primatus, rašo Phys.org.
Lyginamojo pažinimo (comparative cognition) profesorius Kazuo Fujita'as iš Kioto universiteto ištyrė 18 šunų: visi jie buvo suskirstyti į tris grupes ir atliko vaidmenų žaidimus, kuriuose šunų šeimininkai turėjo atidaryti dėžes.
Mes pirmą kartą pastebėjome, kad šunys daro žmonių socialinius ir emocinius įvertinimus, nepriklausomai nuo šunų tiesioginio intereso, – sako Fujita'as.
Visose trijose grupėse šeimininkui talkino po du žmones, kurių šunys nepažinojo. Pirmojoje grupėje šeimininkas prašė pagalbos žmogaus, kuris akivaizdžiai atsisakė padėti, antrojoje – pagalbos paprašytas žmogus padėjo. Abiejose grupėse dalyvavo ir po trečią žmogų, kuris buvo tik neutralus stebėtojas.
Trečioje – kontrolinėje grupėje, žmonės tarpusavyje neturėjo jokio kontakto. Po dėžės atidarymo scenos šunims maisto siūlė abu nepažįstami dalyviai.
Šunys, kurių šeimininkams griežtai atsisakyta padėti, buvo kur kas dažniau linkę valgyti iš neutralaus stebėtojo.
Toje grupėje, kur vienas iš stebėtojų padėjo šuns šeimininkui, gyvūnai nerodė maisto pasirinkimo pirmenybės ir iš padėjusiojo atidaryti dėžę ir neutralaus stebėtojo buvo linkę valgyti vienodai.
„Mes pirmą kartą pastebėjome, kad šunys daro žmonių socialinius ir emocinius įvertinimus, nepriklausomai nuo šunų tiesioginio intereso“, – sako Fujita'as.
Jeigu gyvūnai būtų veikę tik iš savanaudiškų paskatų, trijose grupėse nebūtų jokio skirtumo ir maistą iš abiejų nepažįstamųjų šunys būtų priėmę po lygiai.
„Šis sugebėjimas yra vienas esminių norint sukurti glaudžiai bendradarbiaujančią visuomenę ir šunys juo dalinasi su žmonėmis“, – kalbėjo mokslininkas.
Pastebėta, kad šią savybę pradeda rodyti maždaug trejų metų amžiaus vaikai.
Įdomu tai, kad šį gebėjimą demonstruoja anaiptol ne visi primatai. Tyrimas vėliau šį mėnesį bus išspausdintas žurnale „Animal Behaviour“.