Superkompiuterius Vilniaus universiteto atstovai pristatys parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyksiančioje specializuotoje gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų parodoje „Balttechnika 2017“.
Šia proga, apie superkompiuterių galimybes, jų panaudojimą ir ateities perspektyvas 15min kalbasi su Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto lektoriumi Eduardu Kutka.
– 1920 procesoriaus branduolių, 3648 GB darbinės atminties ir 620 TB diskinės atminties... Ką reiškia šie skaičiai?
– Tai kompiuterio techniniai duomenys. Apie kokį galingumą kalbame, paaiškėja palyginus juos su paprastu asmeniniu kompiuteriu.
Paprastas kompiuteris turi 1-2 procesorius, kiekvienas iš jų gali turėti kelis branduolius, iki keliolikos gigabaitų operatyviosios atminties. Juo irgi galima atilikti tam tikrus skaičiavimus, tačiau mokslui reikalingi skaičiavimai, tokie kaip atominės fizikos arba astronominiai užtruktų labai ilgai.
– Tad kokius skaičiavimus galima atlikti superkompiuteriu?
– Vienas iš pavyzdžių yra orų prognozė. Jai skaičiuojamos oro masių kryptys, jų judėjimas, vėjas, drėgmės kiekis debesyse ir t.t. Visi šie duomenys gaunami specialiu formatu, o kompiuteris gali prognozuoti pakitimus atlikdamas skaičiavimus.
Paprastu kompiuteriu visa tai skaičiuosime kelias valandas ir gausime prognozę, kad lietus bus maždaug po pietų. Tuo tarpu superkompiuteriu skaičiuodami tą patį ar net mažesnį laiką, galime gana tiksliai prognozuoti, kad tą valandą ir net tą minutę konkrečioje vietoje prasidės lietus. Paprasčiausiai turėdami daugiau išteklių, galime sumodeliuoti tiksliau ir gauti tikslesnį rezultatą.
Iš mūsų superkompiuteriu daromų darbų galima paminėti darbą su Santariškių klinikų genetikais.
Iš mūsų superkompiuteriu daromų darbų galima paminėti darbą su Santariškių klinikų genetikais. Jie turi specialią įrangą genų skanavimui, tačiau gaunamas duomenų kiekis yra labai didelis, tad juos reikia išfiltruoti ir apdoroti. Šį apdorojimą jie atlieka mūsų kompiuteriu, o gautus duomenis jau gali nagrinėti žmonės.
Taip pat praėjusių metų rudenį kartu su Krašto apsaugos ministerija darėme kibernetines saugumo pratybas „Kibernetinis Skydas 2016“. Padarėme virtualią aplinką, kurioje kritinių infrastruktūrų specialistai stengėsi apsiginti nuo simuliuotų atakų, ir tam teko panaudoti superkompiuterio išteklius. Sumodeliavome didelės įmonės izoliuotą kompiuterinę infrastruktūrą, kuriai reikėjo daug, lengvai atskiriamų nuo gamybinių sistemų, išteklių.
– Matematikos ir informatikos fakultete esantis superkompiuteris nėra vienintelis Lietuvoje, tiesa?
– Fizikos fakultetas irgi turi panašų, šiek tiek mažesnį superkompiuterį, kuris neseniai buvo atnaujintas. Lietuvoje jau kurį laiką planuojama sujungti mūsų ir fizikų superkompiuterius, ir steigti bendrą tyrimų centrą. Juo galėtų naudotis tiek mokslininkai ir tyrėjai, tiek ir verslas, tačiau šiuo metu šis projektas atidėtas.
Problema ta, kad superkompiuteriai sensta bemaž taip greitai kaip ir asmeniniai. Aišku, jie yra vis atnaujinami, tačiau finansavimas yra mažas. Jau dabar mokslininkai, atliekantys tyrimus ir pateikę straipsnius į mokslines konferencijas, gauna recenzentų pastabas ir klausimus , kodėl neskaičiuojama su naujausia programos versija arba kodėl nenaudojami didesni ištekliai, kuriais būtų galima atlikti efektyvesnius skaičiavimus ir gauti tikslesnius rezultatus. Šie dalykai yra labai svarbūs, jei universitetas nori konkuruoti ir būti matomas tarptautinėje erdvėje.
Žinoma, net ir senesniu superkompiuteriu galima naudotis pakankamai ilgai, net ir mūsiškio senoji dalis skaičiuoja pakankamai gerai ir yra mėgstama naudotojų. Mūsų superkompiuteris yra praktiškai visą laiką apkrautas įvairių mokslininkų ar studentų skaičiavimais.
– Minėjote verslą. Kokia jam nauda iš superkompiuterių?
Problema ta, kad superkompiuteriai sensta bemaž taip greitai kaip ir asmeniniai. Aišku, jie yra vis atnaujinami, tačiau finansavimas yra pakankamai mažas.
– Gamyboje galima atlikti įvairių skaičiavimų našumui didinti. Netgi modeliuojant standartinius plastikinius butelius yra efektyvu paskaičiuoti, kurioje vietoje galima tą butelį gaminti plonesnį, o kur reikės daugiau plastiko. Taip jo gamyba kainuotų mažiau, bet patvarumas liktų toks pat.
Didelės įmonės, tokios kaip „Amazon“, „Google“, „Facebook“, surenka labai daug įvairių duomenų apie naudotojų įpročius, norus bei galimybes.
Duomenys gulintys sandėlyje niekam nenaudingi, todėl jos investuoja labai daug lėšų į surinktų duomenų apdorojimą ir analizę, kad kiekvienam naršančiam internete galėtų pasiūlyti būtent, tai kuo jie domisi. Pavyzdžiui, jei šiandien ieškote kelionės į šiltuosius kraštus, tai po kelių dienų matysite apsauginių kremų nuo saulės, nardymo priemonių ar kitą su jūsų kelione susijusią reklamą.
Įmonėms tiesiog svarbu žinoti, ko projektu norima pasiekti ir ar didelis skaičiavimas gali būti išskaidytas mažesnėmis dalimi. Jei galime tai padaryti, superkompiuteriu rezultatus galėsime gauti labai greitai.
Jei to padaryti neįmanoma, skaičiavimas bus sudėtingesnis, tačiau įmonei vis tiek nereikės pirkti kompiuterinių išteklių. Jeigu įmonei reikia kas mėnesį skaičiuoti sąskaitas ar atlikti kitas finansines operacijas, jie gali keletui dienų išsinuomoti išteklius vietoje to, kad pirktų pvz. 10 serverių ir naudotų juos tris dienas per mėnesį. Tai yra labai patogu.
– O kodėl Lietuvos verslas vengia naudotis šiomis paslaugomis?
– Lietuvoje daug įmonių nepasitiki skaičiavimų centrais ir bijo pateikti savo duomenis apdorojimui, nors tai yra pakankamai saugu. Toje pačioje Vokietijoje visi didieji automobilių gamintojai drąsiai skaičiuoja net ir tame pačiame superkompiuterių centre skirtingu laiku ir nebijo, kad vienas gamintojas pamatys ką skaičiuoja kitas. Sistemos yra sukurtos taip, kad galima būtų matyti tik savo duomenis ir jie yra gerai apsaugoti, kad bet kas jų negalėtų matyti.
– Ar kitos Europos šalys superkompiuterius naudoja plačiau?
– Šiuo metu dirbame „Horizontas 2020“ projekte „Sesame NET“, kurio vienas iš tikslų – skatinti verslą naudotis superkompiuteriais. Dirbame su 12 partnerių iš visos Europos ir esame susijungę į bendrą grupę į kurią kviečiame jungtis ir kitus superkompiuterių centrus bei įvairaus dydžio įmones. Jos veikla – superkompiuterių naudotojų ekspertizės gerinimas mažoms ir vidutinėms įmonėms. Projekte sukūrėme įrankį, kuriuo įmonės gali pasitikrinti ar superkompiuterių naudojimas jiems reikalingas .
Bendraudami su tarptautiniais partneriais pastebėjome, kaip iš tiesų Europoje skiriasi įvairių įmonių superkompiuterių naudojimas. Pavyzdžiui, Vokietijoje beveik kiekviena įmonė atlieka skaičiavimus viename ar kitame superkompiuterių centre, o tokios šalys kaip Graikija, Slovėnija, Nyderlandai ar Lietuva, superkompiuteriais skaičiuoja gerokai mažiau. Todėl ir siekiame supažindinti įmones su šiuo dalyku, šviesti kodėl tai efektyvu, nes yra daug atvejų, kai tai gali būti labai naudinga verslui.
Specializuota gamybos, inovacijų ir inžinerinių sprendimų paroda „Balttechnika“ šiemet gegužės 10-12 d. vyks jau 25-ą kartą. Čia apsilanko per 5000 specialistų, šiemet paroda sutrauks 80 dalyvių iš 12 šalių, pristatysiančių verslui, akademinei bendruomenei ir specialistams didžiausias technologines inovacijas.
Daugiau sužinoti apie parodą bei užsiregistruoti į jos renginius galite ČIA.
