Didelė temperatūra ir greitai judančios medžiagos, sukurtos supernovų – prieš mirtį sprogstančių žvaigždžių, ilgai buvo vadinamos netinkamomis dulkių formavimuisi. Manyta, kad tam reikia šaltesnių temperatūrų ir mažiau audringų sąlygų.
Mokslininkai atradimus padarė atlikę pirmus tiesioginius matavimus, kaip aplink supernovą esančios dulkės sugeria regimąją ir infraraudonųjų spindulių šviesą, rašo space.com. Naujausias tyrimas ne tik nušvietė dviejų etapų žvaigždžių formavimosi procesą, bet ir nustatė, kad tik atsiradusių dulkių dalelės yra gerokai didesnės, nei matomos mūsų Paukščių Tako galaktikoje.
Mokslininkams tyrimus atlikti padėjo 2010 m. sprogusi supernova SN2010jl, kuri buvo dešimt kartų ryškesnė nei įprastinės. Ji sudarė puikias sąlygas pažvelgti į žvaigždžių dulkių formavimosi procesus.
Pasak pagrindinės tyrimo autorės Christos Gall iš Danijoje esančio Aarhuso universiteto, didesnės dalelės geriau pasipriešina destrukcijai atšiaurioje supernovos liekanų aplinkoje, todėl dauguma dulkių išlieka.
Mokslininkų tyrimą apsunkino tai, kad šios dalelės trukdė atlikti matavimus – astronomams per dulkes buvo sunku įžiūrėti už jų esančius objektus.
„Tyrimai rodo, kad galaktikose yra daug dulkų, tačiau neaišku, kaip jos formuojasi“, – aiškino C.Gall. Saulė ir į ją panašios žvaigždės šias medžiagas išmeta per silpnus vėjus, ypač tose žvaigždėse, kurios pasiekia gyvavimo ciklo pabaigą. Tačiau, pasak tyrėjos, tai nėra pagrindinis dulkių formavimosi šaltinis.
O supernovos yra puikios kandidatės dulkių gamybai. Žvaigždės gyvavimo pabaigoje jos branduolyje susiformuoja aibė įvairiausių medžiagų. Galiausiai žvaigždė sprogsta, į erdvę išskirdama viską, ką savyje sukaupė.
Tačiau aukšta temperatūra ir greitai judančios medžiagos sukuria nepalankią aplinką dulkių formavimuisi iš dujų. „Dulkės pasigamina tik tuomet, kai tankis ir temperatūra žvaigždžių formavimo terpėje tampa tam palankūs“, – sako tyrėja.
Mokslininkams tyrimus atlikti padėjo 2010 m. sprogusi supernova SN2010jl, kuri buvo dešimt kartų ryškesnė nei įprastinės. Ji sudarė puikias sąlygas pažvelgti į žvaigždžių dulkių formavimosi procesus.
C.Gall su komanda supernovą tyrė 9 kartus – iškart po sprogimo ir dar kartą praėjus 2,5 metų nuo jo. Tyrimai atlikti naudojant Čilėje esantį Europos kosmoso agentūros (ESA) teleskopą.
Paskutinėse žvaigždės gyvenimo stadijose medžiaga nusilupa nuo žvaigždės paviršiaus. Kai žvaigždė sprogsta, smūgio banga nuplėšia šią medžiagą, dujas paversdama garais. Netrukus po to, anglies dulkių liekanos suformuoja tankų apvalkalą iš bangos atneštos medžiagos. Tuomet temperatūra būna pakankamai žema, kad dulkės kondensuotųsi iš dulkių. Tai yra pirmoji dulkių žvaigždžių formavimosi fazė.
Praėjus kuriam laikui augantys dulkių debesys atšaldo likusias supernovos dujas iki tokios temperatūros, kurioje vyksta antroji dulkių formavimosi fazė.
