Kaip šiam vandens telkiniui pavyksta neužšąlti? Ir ar tai gali teikti vilties, kad nedidelių skysto vandens telkinių gali būti ir Marso paviršiuje?
Taip yra dėl neįtikėtinai didelės druskos koncentracijos – čia druskos net 8 kartus daugiau nei beprecedenčio sūrumo etalonu laikomoje Negyvojoje jūroje. Dono Chuano tvenkinio paslaptys teikia vilties, kad skysto vandens gali būti ir nūdienos Marse, informuoja News.discovery.com.
Browno universiteto geologai atrado, kad Dono Chuano ežerėlis didžiąją dalį druskos ir tam tikrą dalį vandens gauna iš gretimų kalcio chlorido druskos klodų. Druskos klodai sugeria vandenį iš ledinio oro, kada tik jame susidaro drėgmė. Druskos klodais beprotiškai sūrus vanduo iš lėto nuteka žemyn į ežerėlį. Likusioji jo vandens dalis – iš retkarčiais ištirpstančių sniego fragmentų, su kuriais į ežerėlį atiteka ir druska.
Kai druskos klodai sugeria ore esančią drėgmę, jų paviršiuje susiformuoja tamsūs dryžiai. Panašių dryžių, vadinamų šlaito linijomis, yra pastebėta ir Marso uolienose. Ar šios tamsios juostos gali būti skysto vandens Marse ženklai?
„Don Chuano ežerėlis yra uždara įduba – tokių Marse esame suskaičiavę ne vieną šimtą. Tai, ką radome Antarktidoje, gali būti pavyzdys to, kaip atrodė ežerai ankstyvajame Marse ir kaip drėgmė Raudonojoje planetoje gali cirkuliuoti dabar“, – pranešime spaudai tvirtina vienas iš tyrimo bendraautorių Jamesas Headas.
„Apskritai, visos Dono Chuano telkinio hidrologinės sudedamosios dalys egzistuoja ir Marse. Tiesa, mažai tikėtina, kad Marse dabar yra pakankamai vandens – jo veikiausiai yra per mažai, kad susidarytų Dono Chuano tipo vandens baseinėliai, tačiau stipresnės vandens srovės anksčiau Marse galėjo suformuoti daugybę tokių ežerėlių“, – teigia tyrimui vadovavęs Browno universiteto geologas Jamesas Dixonas.