Sutelktinės veiklos: nuo labdaros iki technologinių inovacijų

Kas yra internetas? Dar visai neseniai dauguma nė nemirktelėję būtų atsakę, jog tai – beribis informacijos šaltinis. Nors šis atsakymas teisingas ir šiandien, interneto atliekamų funkcijų ir suteikiamų galimybių spektras per kelis dešimtmečius išsiplėtė neatpažįstamai. Ypač daug naujų kelių atveria vadinamosios sutelktinės (angl. crowdsourced) veiklos, kurių visame pasaulyje bendrai imasi tūkstančiai ar net milijonai vartotojų: dar neseniai laikytos tik galimybe finansiškai prisidėti prie bendro tikslo, šiandien jos ir pačios suteikia progą užsidirbti papildomų pajamų.
Sutelktinės veiklos: nuo labdaros iki technologinių inovacijų
Sutelktinės veiklos: nuo labdaros iki technologinių inovacijų / Unsplash.com nuotr.

Galia – ne finansinių institucijų, o žmonių rankose

Suinteresuotų žmonių grupių bendrai vykdomos veiklos pasaulyje nėra naujiena: štai Elizabeth Elstob knygos „Anglosaksiškoji homilija Šv. Grigaliaus gimimo dienai“ leidimas jau 1709 m. buvo apmokėtas 271 iš anksto leidinį užsisakiusio ir už jį sumokėjusio skaitytojo lėšomis. Vis dėlto atsiradus ir išpopuliarėjus internetui, tokio tipo projektams atvėrė kur kas daugiau kelių – informacijos sklaida ir komunikacija (o ypač – tarptautinė) ne tik gerokai paspartėjo, bet ir smarkiai atpigo.

Sutelktinės veiklos vartotojus žavi tuo, kad sprendimus priimti ir veiklos vykdymo sėkmę nulemti gali tik jie patys. Už viską atsakingo, veiksmus patvirtinti ar atmesti galinčio pagrindinio asmens ar įstaigos čia tiesiog nėra: konkrečios veiklos sumanytojas ar ją paskelbusi platforma atlieka tik informavimo ir kvietimo prisidėti funkcijas, tačiau negali niekaip paveikti ar kontroliuoti prisijungti nusprendusių žmonių.

Pexels.com nuotr./Sutelktinės veiklos: nuo labdaros iki technologinių inovacijų
Pexels.com nuotr./Sutelktinės veiklos: nuo labdaros iki technologinių inovacijų

Sutelktinis finansavimas – ir inovacijoms, ir paramai

Daugumai žmonių sutelktinės veiklos pirmiausia asocijuojasi su finansavimu (angl. crowdfunding). Jam specialiai sukurtų platformų gausu ir Lietuvoje, ir pasaulyje: bene geriausiai žinomos – „Kickstarter“, „Gofundme“, „Susimetam“. Kiekvienas sutelktinio finansavimo projekto dalyvis yra visiškai laisvas rinktis, kokio dydžio suma papildys „bendrą katilą“ – jo lėšomis vėliau finansuojamas iš anksto numatytas konkretus tikslas.

Galimybė prisidėti bent simboline suma daugeliui reiškia ne tik finansinę paramą, bet ir palaikymo išraišką. Dažniausiai tokiu būdu remiamas naujų projektų ar verslo idėjų įvedimas į rinką (2015 m. vienas pirmųjų išmaniųjų laikrodžių „Pebble Time“ pritraukė daugiau nei 20 milijardų dolerių paramos!), tačiau bendrai renkama gali būti ir parama konkrečiam sunkioje padėtyje atsidūrusiam asmeniui ar bendruomenei.

Unsplash.com nuotr./Sutelktinės veiklos: nuo labdaros iki technologinių inovacijų
Unsplash.com nuotr./Sutelktinės veiklos: nuo labdaros iki technologinių inovacijų

Dauguma sutelktinio finansavimo platformų priima vienkartinę paramą, tačiau esama ir tokių, kurių vartotojai įsipareigoja pasirinkto dydžio sumą konkrečiam projektui skirti reguliariai. Bene žymiausia jų – „Patreon“: kas mėnesį čia surenkamos gerbėjų lėšos menininkams ir kūrėjams gali padėti finansuoti būsimus projektus ar net atstoti atlyginimą.

Galimybės investuoti ne pinigus, o laiką

Nors sutelktinis finansavimas atveria išties įspūdingas galimybes tiek verslams, tiek ir pavieniams asmenims, tai tėra vienas galimų sutelktinių veiklų tipų. Anot inovatyvių technologijų specialistų, vis daugiau pasaulio teritorijos apimantis ir nuolat pingantis internetas suteikia puikias aplinkybes vartotojams bendro tikslo siekti prisidedant ne lėšomis, o informacija ar net plačiajuosčiu ryšiu.

Vienas paprasčiausių tokios sutelktinės veiklos pavyzdžių – mobilioji navigacijos programėlė „Waze“, kuriai duomenis apie kelio remontus, spūstis ar kitus eismo įvykius gali pateikti kiekvienas vartotojas. Tūkstančių vairuotojų surinkta ir mobiliojo telefono ekrane sutelkta aktuali informacija leidžia realiu laiku stebėti eismo procesus, tiksliau numatyti kelionių trukmę, o kartu – taupyti ir planuoti savo laiką.

Atrodo savaime suprantama, jog toks informacijos perdavimas reikalauja skirti bent šiek tiek pastangų ir laiko. Vis dėlto šiuolaikinių technologijų kūrėjai žengia dar toliau ir siūlo užuot sutelktinėse veiklose dalyvavus patiems, įdarbinti savo įrenginius, o kartu – ir pasipildyti pinigines.

Saugumui ir skaidrumui – interneto stebėsena

Interneto svetainių kiekiui be paliovos augant, o jau egzistuojančioms nesiliaujant plėstis, viešųjų duomenų stebėsena virsta rimtu iššūkiu, kuris ypač neramina verslo atstovus: tokiems informacijos kiekiams pasiekti ir apdoroti reikalingos milžiniškos darbuotojų pajėgos – maža to, ne visos svetainės yra pasiekiamos iš bet kurios pasaulio šalies. Automatizuotos ir tokias užduotis atlikti apmokytos programos taip pat ne išeitis, mat daugelis tinklalapių jas blokuoja.

Matydami tik dalį viso interneto, prekinių ženklų atstovai negali patikrinti, ar teisingai rodomos jų užsakytos reklamos, nustatyti intelektinės nuosavybės klastojimo atvejų ar palyginti skirtingų tiekėjų siūlomų prekių kainų. Į pagalbą jiems ateina sutelktiniai interneto stebėsenos tinklai, kurių didžiausias – tarptautinės komandos kuriamas „Honeygain“.

„Honeygain“ nuotr./„Honeygain“ programėlė
„Honeygain“ nuotr./„Honeygain“ programėlė

Milijonai programėlės vartotojų visame pasaulyje padeda įmonės verslo klientams pasiekti internete viešai prieinamus duomenis (pvz., kainų ar skrydžių informaciją) ir gauna už tai atlygį. Įdomiausia tai, kad ši sutelktinė veikla nereikalauja jokių pastangų: visą darbą atlieka nemokama programėlė.

Mobiliosios inovacijos, prieinamos kiekvienam

Sutelktinių interneto stebėsenos tinklų veiklos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo narių skaičiaus ir aktyvumo įvairiose pasaulio šalyse, todėl „Honeygain“ vartotojams atsilygina finansiškai. Už per įrenginius nukreiptą užklausų srautą kaupiamas uždarbis, kuris gali būti išmokamas į „PayPal“ sąskaitą arba kriptovaliutų piniginę.

Veikdama vartotojų įrenginiuose, programėlė juos paverčia tam tikromis tarpinėmis stotelėmis, pro kurias prireikus nukreipiamas internetinių užklausų srautas. Tai įmonėms suteikia galimybę pamatyti internetą bet kurios šalies ar teritorijos gyventojų akimis, o kartu – kur kas greičiau ir paprasčiau aptikti prekinių ženklų teisių pažeidimus, surinkti ir palyginti kainų informaciją bei atlikti kitas verslui svarbias užduotis.

„Honeygain“ nuotr./„Honeygain“ programėlė
„Honeygain“ nuotr./„Honeygain“ programėlė

Iš vartotojo tokia sutelktinė veikla nereikalauja jokių papildomų pastangų – tereikia, kad programėlė veiktų prie interneto prijungtame kompiuteryje ar išmaniajame telefone. Pradėti naudotis „Honeygain" užtrunka itin trumpai: atsisiuntus ir įdiegus ją į „Windows", „macOS", „Linux" ar „Android" įrenginį, nereikia nei pildyti krūvos asmeninių duomenų, nei suteikti leidimų pasiekti jame saugomą informaciją. Tai ne tik taupo vartotojų laiką, bet ir užtikrina saugumą: jautrių duomenų programėlė tiesiog nemato.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis