Vienas svarbiausių kampanijos akcentų – informacijos pritaikymas žmonėms su negalia. Vaizdo medžiaga ir laidos verstos į gestų kalbą, o kelios atmintinės pateiktos lengvai suprantama kalba – taigi, siekta, kad aktualiausia informacija pasiektų visus.
Svarbu žinoti
Dažnai pamirštame dalykus, kurie kasdienybėje atrodo nereikšmingi, o žinios apie radiacinę saugą – vienos iš jų. Dažnai nesusimąstome apie jų svarbą, kol neatsitinka nelaimė. Svarbiausią informaciją apie radiaciją, jos pavojus ir apsaugos priemones turi žinoti kiekvienas žmogus, gyvenantis bet kuriame Lietuvos mieste, – jaunas ar senjoras, turintis negalią ar ne.
Svarbiausią informaciją apie radiaciją, jos pavojus ir apsaugos priemones turi žinoti kiekvienas žmogus, gyvenantis bet kuriame Lietuvos mieste.
Šviesti visuomenę reikalingomis ir jai aktualiomis temomis, anot Radiacinės saugos centro direktoriaus Ernesto Jasaičio, labai svarbu, tai – investicija į Lietuvos gyventojų pasirengimą branduolinėms ar radiologinėms avarijoms.
„Radiacinės saugos žinios yra gyvybiškai svarbios, nes tik gerai informuota visuomenė gali tinkamai reaguoti avarijos atveju. Kiekviena investicija į švietimą šioje srityje yra tiesioginė investicija į žmonių saugumą ir pasirengimą galimiems iššūkiams“, – sakė E.Jasaitis.
Daugiau nei pusmetį trukusios kampanijos svarba ir nauda neabejojo ir Nacionalinio vėžio instituto Medicinos fizikos skyriaus vedėjas dr. Jonas Venius. Jo teigimu, pagaliau buvo užpildyta spraga – ekspertinės, paprastos ir visuomenei aiškios informacijos radiacijos temomis labai trūko.
Tikslas didinti visuomenės informuotumą apie radiacinę sauga ir pasirengimą galimoms branduolinėms ar radiologinėms avarijoms.
„Manau, kad Radiacinės saugos centras, nuolat žiniasklaidoje pasakodamas apie jonizuojančiąją spinduliuotę kasdieniame mūsų gyvenime, eina labai teisingu keliu. Informavimas yra labai svarbus, todėl apie jonizuojančiąją spinduliuotę galėtų būti pasakojama ir mokyklose, bent jau vienoje kitoje pamokoje. Informacija žiniasklaidoje, įstaigose, įvairūs informaciniai leidiniai labai reikalingi. Labai džiaugiuosi, kad RSC inicijavo ilgą įvairiausių straipsnių apie jonizuojančiąją spinduliuotę ciklą“, – tikino J.Venius.
Su projekto, kurio tikslas didinti visuomenės informuotumą apie radiacinę sauga ir pasirengimą galimoms branduolinėms ar radiologinėms avarijoms, turiniu galite susipažinti paspaudę čia.
Kas nuveikta?
Kampanijos metu parengta daug įvairaus formato informacijos gyventojams aktualiais radiacinės saugos klausimais, taip pat jie supažindinti su svarbiausiomis RSC funkcijomis. Kokios jos? Tai – Valstybės jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių registro tvarkymas, veiklos su šaltiniais įteisinimas, radiacinės saugos priežiūra, pasirengimas branduolinėms ir radiologinėms avarijoms ir reagavimas joms įvykus, gyventojų, darbuotojų ir aplinkos apšvitos stebėsena ir ekspertizė bei radiacinės saugos ugdymas.
Žurnalistai parengė daugiau nei 30 interviu ir straipsnių,
15min žurnalistai parengė daugiau nei 30 interviu ir straipsnių, kuriuose savo ekspertinėmis įžvalgomis dalijosi radiacinės saugos specialistai, medicinos fizikai, RSC ir kiti savo sričių specialistai. Žurnalistai miestų gatvėse klausė žmonių, ką jie žino apie radoną, radiaciją, grybų radioaktyvumą, jodo tabletes ar rentgeno diagnostikos procedūras. Gyventojų atsakymus komentavo RSC specialistas, o patys vaizdo įrašai sulaukė didelio populiarumo – vidutinis peržiūrų skaičius siekia 40 tūkst. Daugiau nei 30 tūkst. peržiūrų sulaukė ir studijoje su RSC specialistu Juliumi Žiliuku filmuotas pokalbis apie medicininę apšvitą.
Norint pasiekti kuo platesnę auditoriją, straipsniams platinti pasitelkti populiariausi žurnalai – vienas regioninių lyderių „Savaitė“ ir didžiųjų miestų favoritas „Žmonės“. Siekiant sudominti ir jaunesnius žmonės, audioklipai transliuoti per radijo stotį „Power Hit Radio“, kuri itin mėgstama 16–34 m. amžiaus žmonių, taip pat nepamiršta ir televizija – reklamos sklaidai pasirinkta TV3 grupė.
Kadangi viena svarbiausių kampanijos ašių – pasiekti žmonių su negalia ir jų artimųjų auditoriją, suteikti jiems informacijos, kaip galimos branduolinės ar radiologinės avarijos atveju apsisaugoti jiems patiems bei apsaugoti artimuosius, dalis reportažų ir laidų buvo versta į gestų kalbą, taip pat parengtos dvi atmintinės lengvai suprantama kalba – pirmoji apie Radiacinės saugos centrą, antroji – 8 svarbiausios rekomendacijos, kaip elgtis branduolinės avarijos atveju.
Į gestų kalbą išverstą 8 rekomendacijų, kaip elgtis branduolinės avarijos atveju, atmintinę galite žiūrėti čia.
Visos pasitelktos visuomenės informavimo priemonės didino Lietuvos gyventojų informuotumą daugeliu temų: kas yra radiacija, koks jos poveikis, kaip ji naudojama medicinoje, kaip elgtis įvykus branduolinei ar radiologinei avarijai, kaip vartoti kalio jodido (KI) tabletes ir pan. Svarbu, kad interneto erdvėje radiacinės saugos klausimais atsirado gerokai daugiau pagrįstos, aiškios ir ekspertinės informacijos, kurią gyventojai, apsilankę rubrikoje, galės rasti visada.
Visos pasitelktos visuomenės informavimo priemonės didino Lietuvos gyventojų informuotumą daugeliu temų.
Skaičiuojama, kad, pasibaigus kampanijai, televizijoje pasiekta daugiau nei 80 proc. visų 30–60 m. amžiaus žiūrovų, t. y. apie 950 000 tūkst. Radijuje per savaitę pasiekta daugiau nei 240 tūkst. klausytojų.
15min portale straipsnių ir vaizdo įrašų peržiūrų skaičius viršijo 570 000, įvairūs reklaminiai skydeliai per visą kampanijos laikotarpį „15min“ portale pasiekė 14 mln. peržiūrų, o „TV3“ – 8 mln. Spaudoje fiksuota daugiau kaip 650 tūkst. kontaktų, o socialiniuose tinkluose kampanijos metu pasiekta didesnė nei 1 mln. auditorija.
Daugiau informacijos apie radiacinę saugą rasite skiltyje – Lietuvos žmonių radiacinė sauga.
