Lietuvos į šią poziciją deleguotas T.Lamanauskas šias pareigas pradės eiti nuo sausio 1 d.
Tai – ne tik prestižinis įvertinimas Lietuvai, tačiau ir reikšmingas laimėjimas visai ES. T.Lamanausko pergalę įtakingas Briuselio leidinys „Politico“ įvertino kaip ES sėkmę didinant tarptautinę įtaką interneto valdymui.
Interviu 15min metu T.Lamanauskas teigė, kad standartizavimas, kuris yra viena pagrindinių ITU užduočių, gali padėti visoms sritims judėti į priekį. Technologijoms vystantis vis sparčiau, į organizacijos akiratį patenka ir nauji klausimai.
„Standartizavimas ir jį vykdančios organizacijos yra svarbios industrijos augimui. Kažkiek gali eiti vienas, bet jeigu nori pasiekti tam tikros masto ekonomijos, turi turėti standartus. Kitaip, tarkime, jeigu važinės skirtingų gamintojų autonominiai automobiliai, bet tarpusavyje nebendraus, galbūt jie turės atskirais keliais važinėti, nes kitaip nebus galima užtikrinti saugumo?“ – teigė T.Lamanauskas.
JAV ir Kinijos technologinė priešprieša, Lietuvoje bene geriausiai matyta diegiant 5G ryšio tinklą, taip pat agresyvus šių šalių inovacijų plėtojimas ITU darbo nepalengvina, sako T.Lamanauskas, tačiau technologijas padaryti kuo labiau pasiekiamas yra svarbi užduotis.
„ITU tikslas nėra būtinai visada būti inovacijų ašyje. Mes turime tai žinoti, bet pagrindinis tikslas yra, kad nebūtų tik kelios valstybės, kelios kompanijos, kurios tas technologijas kuria. Siekiame, kad kiek įmanoma visos technologijos būtų demokratizuojamos ir pasiekiamos, informacija prieinama visiems, visi būtų įtraukti į technologijų kūrimą“, – organizacijos veiklą apibūdina pašnekovas.
T.Lamanauskas yra sukaupęs daugiau kaip 20 metų patirtį informacinių ir ryšių technologijų (IRT) srityje. Jis anksčiau vadovavo ITU korporatyvinės strategijos padaliniui, taip pat buvo Bahreino Karalystės telekomunikacijų reguliavimo tarnybos generalinio direktoriaus pavaduotojas, Didžiosios Britanijos Mergelių salų telekomunikacijų reguliavimo komisijos generaliniu direktoriumi bei valdybos nariu, po to tapo Vanuatu Respublikos premjero tarnybos IRT politikos patarėju.
T.Lamanauskas naująsias pareigas eis 2023–2026 m. kadencijoje, pradedant nuo sausio 1 d.
Naująja ITU generaline sekretore tapo amerikietė Doreen Bogdan-Martin, pirmoji moteris šiose pareigose.
1865 m. kaip Tarptautinė telegrafo sąjunga įkurta organizacija 1947 m. tapo specializuota Jungtinių Tautų agentūra. ITU yra žinoma kaip seniausia JTO organizacija, įsteigta daug anksčiau negu pati JTO.
– Daugelis Lietuvoje apie ITU greičiausiai pirmąkart išgirdo po jūsų paskyrimo. Gal galite plačiau papasakoti, ką ši organizacija veikia ir kokie pagrindiniai darbai jūsų laukia ateinančią kadenciją?
– Visos ITU funkcijos susijusios su skaitmeninės, ryšio infrastruktūros veikla. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, pateiksiu veiklos pavyzdžių.
Pavyzdžiui, statistika – mes žinome, kiek pasaulyje yra interneto vartotojų arba kaip jie pasiskirsto pagal amžiaus grupes dėl to, kad tą informaciją surenka ITU ir apie tai paskelbia.
Taip pat yra žymūs techniniai standartai, kaip MPEG-4 (mp4), taip pat kiti, skirti transliavimo garso kokybei, už kuriuos ITU netgi yra gavusi „Emmy“ apdovanojimus.
Jeigu valstybė nori paleisti palydovą į kosminę erdvę, tai turi būti sukoordinuota su ITU. Organizacija skirsto stacionarių palydovų vietas, kad valstybė kiekviena žinotų, kur jie yra.
Kitas pavyzdys – mūsų šalies telefono kodas +370 irgi buvo paskirtas per ITU.
Jeigu norima įdiegti naujas ryšio technologijas, kad ir 5G ar 6G, ITU konferencijose ir asamblėjose sutariama, koks spektras bus tam ryšiui naudojamas. Kol to sutarimo nėra, diegimas yra neįmanomas, nes tam reikia tarpvalstybinio koordinavimo.
Bet kartu vis daugėja veiklos, susijusios su vadinamąja vystymosi ir plėtros pagalba valstybėms. Pavyzdžiui, padedame valstybėms sukurti gerą reguliavimo sistemą. Lietuvoje turime Ryšių reguliavimo tarnybą (RRT) – mūsų organizacijoje tokios įvairių šalių tarnybos tarpusavyje keičiasi geriausia praktika.
Esame labai teisingame kelyje, bet turime suprasti, kad telekomunikacijos yra ta sritis, kur technologijos vystosi labai greitai. Čia nėra sritis, kur vieną kartą pasiekei aukštą lygį ir jau viskas.
Kuo dar yra unikali ITU, kad nors tai yra JTO organizacija, kas pagal apibrėžimą reiškia, kad dalyvauja valstybės narės, turime ir privataus sektoriaus narių: jais yra dauguma didžiųjų telekomunikacijų operatorių, dalyvauja tokie skaitmeniniai žaidėjai kaip „Microsoft“ ir „Meta“.
– Organizacija yra pasaulinė, todėl turbūt reikia atsižvelgti į daugelio šalių interesus ir situaciją. Esate dirbęs Bahreine, Vanuatu, Didžiosios Britanijos Mergelių salose, žinote ir situaciją Lietuvoje, kur mes esame pripratinti prie aukštų standartų. Visgi kokia realiai telekomunikacinė atskirtis egzistuoja tarp pasaulio šalių ir ar jūs galite ją mažinti?
– Faktas, kad ta atskirtis yra. Be to, ITU funkcija yra padėti tą atskirtį sumažinti. Tai vienas iš pagrindinių tikslų.
Šiandien, pagal naujausius duomenis, dar 2,7 mlrd. žmonių pasaulyje nėra prisijungę prie interneto. Jau nekalbant apie to prisijungimo kokybę, kokio lygio ji yra. Todėl tas tikslas – sumažinti atskirtį – yra labai svarbus.
Kiekviena valstybė ir kiekvienas regionas turi savo specifiką. Jeigu kalbame apie Ramiojo vandenyno salas, ten didelis iššūkis yra tai, kad salos yra viena nuo kitos labai nutolusios.
Kai mes kalbame, pavyzdžiui, apie prijungimą šviesolaidiniu ryšiu, tai tampa ganėtinai brangu, nes nedidelės gyventojų grupės yra toli viena nuo kitos. Tada toks tiesimas ekonomiškai tampa gan brangus.
Mes nesame, sakykime, plėtros bankas kaip Pasaulio bankas ir kiti. Todėl mes nebūtinai tiesiogiai galime finansuoti, bet ieškome būdų, kaip padėti nustatyti strategijas, pritraukti investuotojų, kad jie padėtų valstybėms tokius iššūkius spręsti.
Priimti standartai turi veikti, sakykime, ne tik Europos kontekste ar tankiai apgyvendintose vietovėse, bet ir vietovėse, kuriose žmonės yra toliau nuo kitų.
Tikrai turiu pagirti Lietuvos ryšį ir tą infrastruktūros išvystymą, ryšio kokybę, tačiau tai nulėmė ne tik geros mūsų įžvalgos ir strateginiai sprendimai, bet ir mūsų geografinė ir topografinė situacija, kuri Lietuvoje yra gan nebloga. Tai yra kompaktiška šalis, be didelių kalnų ir su neblogai paskirstytais gyventojais – nėra taip, kad yra vienas centras ir kitur tuščia.
Kiekviena valstybė turi savo topografiją – geresnę arba blogesnę. Ne visą laiką tą gali apeiti, bet gali bent jau padėti valstybėms priimti teisingus sprendimus. Pavyzdžiui, kokia turi būti reguliavimo sistema, kaip pritraukti investuotojus, tarptautinius partnerius, kokie politiniai sprendimai turi būti priimti? Šitoje vietoje, aišku, jau mes vaidiname svarbų vaidmenį.
Neseniai buvo paleista dabar jau išrinktos generalinės sekretorės Doreen Bogdan-Martin iniciatyva „Partner2connect“, ji tikslinės atskirties mažinimui padėjo pritraukti 26 mlrd. eurų įsipareigojimų.
– Lietuvoje ir Europoje diskutuojant apie 5G diegimo procesus matėsi kiek kitokia atskirtis – tarp JAV ir Kinijos IT technologijų. Technologijų politizavimas tarp šių šalių taip pat egzistuoja ir netgi didėja kitose srityse. Ar tai nėra didelis iššūkis ITU ir pasauliui, kad valstybės galbūt pradės mažiau bendradarbiauti, o atvirkščiai, rinktis JAV arba Kinijos pusę?
– Yra iššūkis. Aš neneigsiu, kad geopolitika neegzistuoja, jos įtaka stiprėja visose srityse, įskaitant ir skaitmeninę.
ITU yra globali organizacija. Mūsų tikslas – išlikti globaliai, t. y. tai nėra organizacija, skirta kažkuriam konkrečiam regionui ar požiūriui. Organizacijos tikslas, kad tie visi bendri interesai bent jau būtų vienoje vietoje, kurioje galima apsikeisti nuomonėmis dėl tų skirtingų interesų, kažkiek kalbėtis ir juos suderinti.
Tai nereiškia, kad tų skirtingų interesų nebus ir kad mes juos visiškai panaikinsime. Bet aš manau, kad ITU bent jau kažkiek suamortizuoja tų interesų skirtumą.
Aš irgi spalio 4 dieną priėmiau priesaiką, kurioje prisiekiau dirbti ITU ir jos bendruomenei. Taip pat nė vienai konkrečiai valstybei ar regionui.
Aišku, geopolitinė situacija to darbo nepalengvina, bet iš kitos pusės, tam ir eini į tokius darbus, nes manai, kad gali prisidėti prie tų iššūkių sprendimo.
– Dažnai kalbama, kad jei Europa renkasi saugesnį inovacijų kelią ir daugiau galvoja apie vartotojų apsaugą, JAV ir Kinija jas vykdo greičiau ir agresyviau, todėl reguliuotojai su jais nelabai spėja. Jūsų organizacija kuruoja daugybę sričių, kurios vystosi labai greitai – ar ITU netampa sunkiau?
– Tampa ir čia yra vienas iš tų iššūkių, apie kurį mes labai daug kalbame, ir su valstybėmis narėmis, ir su privačiu sektoriumi.
Reikia suprasti, kad ITU yra globaliausia ir visas valstybes įtraukianti organizacija, todėl jos pagrindinis principas yra konsensusas. Kaip kiekviena organizacija turi pliusų ir juos atsveriančių minusiukų.
Organizacija, kuri pagrįsta konsensusu ir idėja, kad visas pasaulis turi eiti kartu, niekada nebus tokia greita kaip organizacija, kurioje susirenka vienos idėjos, vieno tikslo vedini žmonės. Dėl to aš ir visą laiką sakau – ITU yra tokio didesnio paveikslo, didesnės mozaikos dalis.
ITU tikslas nėra būtinai visada būti inovacijų ašyje. Mes turime tai žinoti, bet pagrindinis tikslas yra, kad nebūtų tik kelios valstybės, kelios kompanijos, kurios tas technologijas kuria. Siekiame, kad kiek įmanoma visos technologijos būtų demokratizuojamos ir pasiekiamos, informacija prieinama visiems, visi įtraukti į technologijų kūrimą.
Kartais norisi pasakyti, kad būsime patys greičiausi, patys inovatyviausių, bet ITU turbūt tokia nebus. ITU bus ta vieta, kurioje mes padėsime technologijoms pasiekti visus ir neatsilikti nuo tų technologijų kūrimo.
ITU yra ta vieta, kur valstybės narės gali ateiti pažiūrėti – viena valstybė taip padarė, kita kitaip, trečia dar kitaip. Svarbu ir tas informacijos keitimasis.
Aišku, kad nacionaliniu lygmeniu sprendimus priimti galima greičiau, negu tada, kai reikia tartis su kitomis šalimis.
– Jau kelerius metus Lietuvoje viena iš pagrindinių technologinių diskusijų temų buvo 5G ryšio plėtra. Šis ryšys jau veikia nemažai išsivysčiusių šalių, visiškai neseniai paleistas ir Lietuvoje. Ar išsprendus įdiegimo klausimus dar kyla kokių principinių klausimų, nes 5G technologiją aršūs ginčai tikrai lydėjo ne tik Lietuvoje?
– Technologija yra nuolat judantis dalykas, netgi prisimenant iš ankstesnių technologijų turime 4G, 4G+ ir pan. Tai taip pat su visomis technologijomis, ir jeigu žiūrime į 5G, tai tie standartai nuolatos vystosi.
Technologijų ciklas yra maždaug kas dešimt metų. Taigi šio dešimtmečio pradžioje mes pradėsime stipriai žiūrėti į 6G ir per tą laiką vystysime.
Tinklo diegimas yra vienas dalykas, kitas dalykas – taikymo klausimas, kam jis taikomas, kokios naujos aplikacijos. Manau, kad čia yra dar daug darbo.
Daug valstybių jau dabar dirba tame lygyje. Taip pat yra su keliais – pastatei kelius, bet reikia mašinų, reikia vairuotojų su teisėmis, reikia ekosistemos. Man atrodo, ir bus didelis darbas tai padaryti.
– Viena iš labiausiai žmones šiandien dominančių technologinių sričių yra dirbtinio intelekto (DI) pritaikomumas. Matome, kad jis gali būti naudojamas daug kur – nuo kūrybos, kasdienių darbų ir autonominių automobilių. Tai iš esmės technologinis dalykas, bet egzistuoja ir etinių klausimų, pavyzdžiui, apie dirbtinio intelekto teises. Kiek šie klausimai liečia jūsų organizaciją?
– Kur yra ITU ribos – dar kol kas evoliucionuojantis klausimas. Vėlgi – tai paveikslo dalis. Tai yra įvairūs klausimai, kuriuos įvairios institucijos sprendžia. Mes sprendžiame įvairius techninius klausimus, bet kur tie techniniai klausimai prasideda, kur pasibaigia, čia yra daug klausimų.
Aišku, DI daro įtaką kasdieniam darbui: tokie klausimai, kaip, pavyzdžiui, dirbtinio intelekto naudojimas komunikacinių tinklų valdyme, energijos valdyme. Jų net nereikia kažkaip išskirti, nes jie tiesiogiai daro įtaką jau šiandien.
Technologijų ciklas yra maždaug kas dešimt metų ir šio dešimtmečio pradžioje mes pradėsime stipriai žiūrėti į 6G ir per tą laiką vystysime.
Bet idėja yra ta, kad mes turime tiesiog gerai dirbti su visomis kitomis organizacijomis, kurios tuos klausimus svarstys. Kaip sakau, esame mozaikos dalis. Pavyzdžiui, UNESCO yra išleidusi dirbtinio intelekto etikos gaires.
Tų klausimų tikrai bus įvairių, nes kaip ir kiekviena technologija, DI, be suteikiamų galimybių, atneša ir rizikų.
– Jeigu paimsime autonominių automobilių pavyzdį, kiek čia yra technologinės standartizacijos galimybių? Dabar visi kūrėjai savo technologijas testuoja privačiai arba viešai, tačiau jie vis tiek turi paklusti eismo taisyklėms, galbūt reikės susitarti automobilius valdančių dirbtinių automobilių sprendimų etikos. Bet žiūrint šio kampo, kokių galimybių techninei automobilių standartizacijai mato ITU?
– Mes visada žiūrime iš ryšio kampo. Sakykime, ryšio kanalų standartizavimas, nes tie automobiliai turės turėti bendrą komunikaciją, reikės nustatyti, kokie dažniai tam turi būti paskirti, koks tas bendravimas turėtų būti. Aišku, čia yra ITU klausimai.
Bet kaip jūs sakėte, autonominių automobilių klausimas yra labai kompleksinis t. y. nuo eismo taisyklių, paties automobilio valdymo iki komunikacijos su aplinka, radijo ryšio dalies.
Žinote, nors visi iš pradžių testuoja slaptai, bet standartizavimas ir jį vykdančios organizacijos yra svarbios industrijos augimui. Kažkiek gali eiti vienas, bet jeigu nori pasiekti tam tikros masto ekonomijos, turi turėti standartus. Kitaip, tarkime, jeigu važinės skirtingų gamintojų autonominiai automobiliai, bet tarpusavyje nebendraus, galbūt jie turės atskirais keliais važinėti, nes kitaip nebus galima užtikrinti saugumo?
Toks standartizavimas yra reikalingas dėl bendro gėrio. Kažkada, kai atsirado telekomunikacijos, JAV buvo atskiri tinklai, ir skambinti buvo galima tik to tinklo viduje. Po to buvo suprasta, kad visgi, be tinklų sujungimo, iš tikrųjų nebus pasiekiama ekonominio efekto individualiems vartotojams, taip pat kad tas sujungimas yra visiems naudingas.
Aišku, yra sričių, kur įmonės turi konkuruoti, taip gimsta inovacijos, nauji dalykai, bet po to atsiranda sritys, kuriose tas standartizavimas padeda visiems dalyviams pasiekti geresnių rezultatų ir geresnės grąžos.
– Lietuva save laiko interneto ir telekomunikacijų šalimi, giriamės, kad esame šaunuoliai su puikiu interneto ryšiu, tačiau kaip realiai atrodome tarptautiniu mastu? Ko dar mums trūksta kaip šaliai?
– Aš manau, kad esame labai teisingame kelyje, bet turime suprasti, kad telekomunikacijos yra ta sritis, kur technologijos vystosi labai greitai.
Čia nėra sritis, kur vieną kartą pasiekei aukštą lygį ir jau viskas. Lietuva kol kas nuolat rodo tą gerą eigą. Mes turime gerą mobilų ryšį, gerą šviesolaidinį ryšį, kartais truputį atsiliekame, kartais vėl iššokame – su 5G buvo diskusijų, ar mes paskutiniai, kiek čia gerai, kiek blogai. Esame gerame kelyje iš vartotojo pusės, iš jo poreikių patenkinimo.
Aš tikrai labai tikiuosi, kad mes tokie ir liksime, kad atsilikimo nebus. Manau, kad šiandien Lietuvoje yra stiprios institucijos su stipriomis tradicijomis, taip pat stiprus privatus sektorius, kuris žino, ką daro.
Man labai džiugu matyti mūsų kompanijas, jos jau išeina į tarptautinius vandenis. Kai tenka važinėti, vis sutinku lietuviškų vardų – nuo Pietų Afrikos iki Indijos ar Singapūro.
Aš manau, kad mes esame teisingame kelyje. Kartais reikia save už tai pagirti, nes mes dažnai mėgstame save kritikuoti. Tiktai reikia dirbti toliau ir būti susitelkus.
