Jo amžius skaičiuojamas 470 milijonų metų – kaip tik tada, Ordoviko geologinio periodo metu, į Žemę krito nemažai meteoritų, susidariusių po dviejų asteroidų susidūrimo kažkur Saulės sistemoje.
Tokių meteoritų jau aptikta daugiau nei šimtas; dauguma jų nuskendo jūrose, įklimpo besiformuojančio kalkakmenio sluoksniuose ir per milijonus metų atsidūrė jo telkiniuose, kurie dabar yra kasami.
Dauguma šių meteoritų buvo L-tipo chondritiniai; L (nuo žodžio „low“) reiškia, kad juose mažai geležies, o chondritai yra meteoritai, sudaryti iš mažų apvalių gabaliukų chondrulių.
Manoma, kad L-tipo chondritiniai meteoritai visi kilo iš vieno asteroido; būtent jis ir buvo sudaužytas prieš 470 milijonų metų, o jo liekanos dar ir dabar kartais nukrenta į Žemę.
„Osterplana 65“ gali būti kito susidūrime dalyvavusio asteroido gabaliukas. Jame esančių chromo ir deguonies gausų santykis labai skiriasi nuo visų kitų žinomų meteoritų.
Tai gali būti pirmasis pavyzdys „išnykusio“ meteoritų tipo, t. y. tokių meteoritų, kurie šiuo metu į Žemę nebekrenta.
Tikimasi, kad ateityje kalkakmenio kasyklose pavyks rasti ir daugiau panašių fosilijų, kurios padės išsiaiškinti šių meteoritų kilmę, jų kritimo į Žemę dažnį ir poveikį Žemės gyvybei.
Kai kurie pokyčiai Asteroidų žiede galėjo atsiliepti ir Žemėje, bet kol kas dar per anksti šnekėti apie šių procesų sąveikos detales.