Kaip praneša space.com, Valstybinio Šveicarijos federalinio technologijų instituto mokslininkas Saschas Quanzas teigė manantis, kad per ateinančius 25 metus žmonės už mūsų planetos ribų gali atrasti gyvybę.
„1995 m. mano kolega [ir Nobelio premijos laureatas] Didier Quelozas atrado pirmąją planetą už mūsų Saulės sistemos ribų“, – sakė S.Quanzas per naujojo Gyvybės kilmės ir paplitimo centro atidarymą. „Šiandien yra žinoma daugiau nei 5000 egzoplanetų ir naujas mes atrandame kasdien.“
Manoma, kad iš tų tūkstančių egzoplanetų dešimtys yra bent jau potencialiai tinkamos gyventi, o sąlygos jų paviršiuje yra pakankamos atsirasti skystam vandeniui. Ir, kaip sakė mokslininkas, šių planetų skaičius nuolat auga.
„Turime ištirti šių planetų atmosferas, – sakė šveicarų mokslininkas. – Mums reikia stebėjimo metodo, kuris leistų mums fotografuoti šias planetas.“
Nors Jameso Webbo kosminis teleskopas jau užfiksavo kvapą gniaužiančius vienos milžiniškos egzoplanetos vaizdus, jo pagrindinis dėmesys skiriamas žvaigždžių vaizdams. Kaip sakė S.Quanzas, šis teleskopas nėra „pakankamai galingas“, kad būtų galima užfiksuoti mažesnių egzoplanetų fotografijas.
Štai čia į pagalbą ateina du astrofizikos projektai – vienas milžiniškas antžeminis instrumentas, kuriamas kaip priedas prie itin didelio teleskopo, šiuo metu statomo Čilėje, ir Europos kosmoso agentūros (ESA) misija tirti egzoplanetų atmosferas ir ieškoti nežemiškos gyvybės ženklų.
Pastaroji misija, žinoma kaip didelis interferometras egzoplanetoms, arba LIFE. Ji buvo sumanyta 2017 m. ir vis dar yra ankstyvoje studijų fazėje, tad dar negavo nei patvirtinimo, nei finansavimo iš ESA, pažymi space.com.
Nepaisant to, S.Quanzas apibūdino LIFE programą kaip „kandidatą būsimai didelei misijai pagal ESA mokslo programą“ – tai didžiulis žingsnis ieškant intelektualios gyvybės (SETI), kuri pastaraisiais metais įgijo precedento neturintį susidomėjimą mokslo bendruomenėje, ir pradėta rimčiau nei bet kada anksčiau vertinti sampratą, kad Visatoje nesame vieni.
S.Quanzas savo gyvybės paieškoms už mūsų Saulės sistemos ribų skyrė 25 metų terminą, ir tai, jo teigimu, nėra nerealu.
„Sėkmės garantijos nėra, – sakė mokslininkas. – Bet pakeliui išmoksime daug dalykų.“
