„Galimybė palikti telefoną bėgiojant, bet vis tiek fiksuoti savo maršrutą ir tempą“, „žingsnių skaičiavimas“, „treniruočių ir sudegintų kalorijų sekimas“, „širdies ritmo matuoklis“ – tai tik kelios iš vis dažniau išgirstamų priežasčių, kodėl žmonės renkasi išmaniuosius laikrodžius.
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad suaugusieji turėtų bent 150 minučių per savaitę užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla, o vaikai ir paaugliai – 60 minučių per dieną. Šiuo metu beveik visi išmaniųjų laikrodžių modeliai siūlo elementariausių treniruočių sekimą bei kalorijų skaičiavimą – tai vienas patogiausių būdų sekti savo fizinį aktyvumą.
Didėjanti žmonių susirūpinimo savo fizine sveikata tendencija motyvuoja gamintojus savo įrenginiuose įdiegti vis daugiau sveikatingumo funkcijų. Dabar naujausiuose išmaniuosiuose laikrodžiuose galite rasti per dešimtis skirtingų sporto treniruočių režimų, pulso, kraujo prisotinimo deguonimi, miego rodiklių sekimą bei netgi elektrokardiogramą.
„Tai nėra tik aksesuaras ant riešo, – 15min pasakojo Paulius Arbačiauskas, „Tele2“ įrangos pardavimų vadovas, – Pasaulyje jau yra istorijų, kuomet dėvimi aksesuarai užbėga įvykiams už akių ir informuoja vartotoją apie gresiančias sveikatos problemas.“
Įvairių šalių žiniasklaidos antraštėse taip pat ne kartą mirgėjo istorijos, kaip išmanusis laikrodis ne tik informavo apie galimą sveikatos problemą, bet ir išgelbėjo gyvybę, nurodydamas skubiai kreiptis į medikus.
Bet ar tai reiškia, kad visą laikrodžio pateiktą informaciją vertėtų priimti už gryną pinigą?
Nereikėtų tikėti aklai
„Telia“ įrenginių ekspertės Rimantės Marcišauskienės teigimu, kalbant apie išmaniųjų laikrodžių sveikatos funkcijas, pirmiausia reikėtų suprasti, jog šie įrenginiai nėra skirti medicininiams prietaisams pakeisti.
„Jie kuriami vidutiniam ir rimtų sveikatos problemų neturinčiam žmogui, norinčiam sužinoti, kaip jo kūnas reaguoja į fizinį krūvį ir kitus dirgiklius“, – pasakojo ekspertė.
Geras to pavyzdys – kraujo prisotinimo deguonimi (SpO2) matavimas.
