Prieš keletą metų Lietuvos mokyklose buvo pradėti naudoti pirmieji mobilūs įrenginiai – „iPod Touch“ delninukai ir planšetiniai „Apple“ kompanijos kompiuteriai „iPad“. Planšetinius kompiuterius mokiniai sėkmingai pradėjo naudoti lietuvių bei užsienio kalbų, matematikos, dailės, muzikos ir gamtos mokslų pamokose.
„Akivaizdu, kad mokyklose naudojami metodai ir priemonės nebeatitinka poreikių. Visas galimybes išnaudoti trukdo draudimai ir nenoras, o gal net ir baimė, kažką keisti. Tad užuot draudę mokiniams naudotis mobiliaisiais įrenginiais mokykloje, mokykime juos tikslingai tai pritaikyti, supažindinkime su įvairiomis galimybėmis ir kartu kurkime naujas mokymosi tradicijas. Visuomenėje dar gajus įsitikinimas, kad norint pasiekti gerų rezultatų, reikia daug mokytis mintinai, bet juk jau seniai akivaizdu, kad svarbiau yra mokėti kūrybiškai ir tikslingai pasinaudoti turimais informacijos šaltiniais“, – sako Kuršėnų Pavenčių vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė, kuri yra viena iš didžiausių mobiliojo mokymosi idėjos šalininkių.
Pasak švietimo ir ugdymo specialistų, sistemoje trūksta bendradarbiavimo. „Kad įvyktų greitesni pokyčiai, trūksta bendradarbiavimo ir susikalbėjimo tarp švietimo bendruomenės, visuomenės ir verslo atstovų. Mokytojams labai sunku argumentuotai pagrįsti naujovių naudą. Be visuomenės palaikymo ir supratimo tai daryti labai sunku. Labai norėtume, kad ateities kartos priklausytų kūrybingai žinių visuomenei. Tokiai visuomenei, kuri sugebėtų ne vien naudoti pažangias technologijas, bet ir padėtų jas kurti“, – teigia prie mobiliųjų įrenginių integracijos švietime prisidedančio Ugdymo plėtotės centro (UPC) direktorius Giedrius Vaidelis.
Šiuo metu daugelyje Vakarų Europos mokyklų testuojamos ir sėkmingai diegiamos mobiliosios mokymosi priemonės. Dėl paprastumo, suderinamumo ir didžiausio edukacijai skirtų programėlių pasirinkimo itin populiarūs „Apple“ gamintojo produktai.
Planšetiniai kompiuteriai suteikia galimybę vaikams mokytis namie, mokykloje ar bet kurioje kitoje pasaulio vietoje. Mobilieji įrenginiai taip pat leidžia mokymosi procese panaudoti įvairesnes medžiagos pateikimo formas – knygas galima ne tik skaityti, bet ir klausyti garso įrašus ar žiūrėti papildomą vaizdinę medžiagą.
Mobiliųjų technologijų pritaikymo švietime iniciatorių teigimu, šių įrenginių galimybės – beribės. „Prieš trejus metus pastebėjau, kad mokiniai vis dažniau naudojasi mobiliaisiais telefonais mokymosi tikslais. Pirmiausia jie ėmė fotografuoti užduotis ar mokymosi medžiagą, kurią užrašydavau ant lentos. Vėliau pradėjo siųstis mp3 garso įrašus, kurie būdavo skirti namų darbams, ir prieš pamoką jų klausytis, greitai susirasti nežinomą žodį internetiniame žodyne ar kitą reikalingą informaciją. Tuomet ir supratau, kad artėja dideli pokyčiai ir kad naujas galimybes mes, mokytojai, privalome išnaudoti“, – sako S.Riškienė.
Pasak ekspertų, keičiantis mokymosi priemonėms, turėtų pasikeisti ir pamokų turinys, kuris lengvai transformuojamas ir pritaikomas mobiliems įrenginiams. Pernai beveik 80 pagrindinių literatūros kūrinių buvo pritaikyti skaityti „iPad“ įrenginiuose. Manoma, kad įvairūs mobilieji įrenginiai galėtų pagerinti mokinių mokymosi rezultatus ir pagilinti jų žinias.
„Technologiniai pokyčiai verčia keisti ir ugdymo turinį bei jo principus. Gebėjimas naudotis naujausiomis informacinėmis technologijomis turi būti toks pat svarbus, kaip ir gebėjimas skaityti, rašyti ar skaičiuoti. Tad tam turi būti skiriamas didelis dėmesys, kaip ir kūrybiškumu. Keičiasi mokytojo vaidmuo pamokoje – jis tampa mokinio pagalbininku, padedančiu jam ieškoti informacijos, mokytis savarankiškai ir siekti savo užsibrėžtų tikslų. Pokyčiai būtini, tad džiugu, kad jau dabar pastebime labai gerų iniciatyvų“, – pasakojo anglų kalbos mokytoja Staselė Riškienė.
