Deja, greitai šovusios į šlovės ir populiarumo viršūnes, šios riedlentės taip
pat sparčiai susigadino savo reputaciją. Didžiausia problema tapo tai, kad įkrovimo metu, užsidegdavo kai kurių riedžių baterijos, dėl ko prekyba jomis buvo uždrausta kai kuriose šalyse. Be to, elektrines riedlentes – panašiai, kaip ir asmenukių lazdos – naudojantys žmonės dažniausiai atrodo kiek kvailokai ir kelia šypseną. Nepaisant to, riedžiai yra vienas geidžiamiausių technologinių žaisliukų, tad parduotuvėse yra debesys skirtingų gamintojų sukurtų riedlenčių. „Swagway X1“ yra viena iš daugelio, bet ji išsiskiria gan neblogu kainos ir kokybės santykiu. Pažvelkime, kas per žvėris tas riedis ir kuo „Swagway“ geresnis už konkurentus.
Kas gi yra tas riedis?
Įsivaizduokite daugiau nei pusmetrio ilgio slenkstį su ratukais galuose – užlipus ant jo ir šiek tiek nuspaudus pėdas į priekį, riedyje esantis elektrinis variklis pradeda sukti abu ratukus ir „slenkstis“ pajuda pirmyn. Žemyn nuspaudus tik kairę pėdą, variklis suka tik kairįjį ratuką, o dešinysis nejuda – elektrinė riedlentė pradeda sukti į dešinę ir atvirkščiai. Perkėlus svorį daugiau ant kulnų, riedis pradeda lėtėti, kol sustoja arba pajuda atgal. Skamba genialiai ir paprastai, tačiau išmokti važiuoti riedžiu nėra taip paprasta – tam reikia gerai jausti ir valdyti savo kūno pusiausvyrą. Aukštesniems žmonėms trukdo gan aukštai esantis svorio centras – kojos pajuda, o galva lieka stovėti vietoje. O sunkesniems riedininkams sudėtingiau sustabdyti savo riedį dėl inercijos. Visgi sudėtingiausia yra užlipti ant riedžio – uždėjus vieną pėdą, dažniausiai ją netyčia nuspausime, ir riedlentės pradės suktis, todėl reikėtų už kažko laikantis kuo greičiau užkelti ir antrą koją.
Ir nors iš pradžių teks kelis kartus nulėkti pakniopstom nuo savo elektrinės riedlentės, ilgainiui visi išmoksta ja važiuoti. Tiesa, vaikai važiavimą riedžiu perpranta greičiausiai ir jiems turbūt tai yra vienas smagesnių žaislų. Panašiai, kaip ir su važiavimu dviračiu – vieną kartą perpratus principą, paskui jau viskas gaunasi automatiškai.
Su „Swagway X1“ pirmieji metrai ant elektrinės riedlentės nėra tokie skaudūs, nes šis riedis turi specialų „Learning“ režimą. Įjungus jį, „Swagway X1“ tampa ne toks jautrus „važnyčiotojo“ pėdų veiksmams ir pati riedlentė švelniau pajuda į priekį ar pradeda sukti į kažkurią pusę. Vėliau įjungus „Performance“ režimą, riedis tampa greitesniu ir manevringesniu, tačiau pirmąsias dienas dauguma važinėsis mokymosi režimu.
Atgal į ateitį
Savo išvaizda „Swagway X1“ nedaug skiriasi nuo konkurentų – iš tiesų, ką gi galima prigalvoti iš dviejų ratukų ir skersinio tarp jų? Visgi blizgus ir aptakus korpusas nerėžia akies, o plačios guminės aikštelės pėdoms pastatyti gerai sukimba su avalyne. Deja, daugiau pavažinėjus ant blizgančio korpuso plastiko gan greitai atsiranda daugybė įbrėžimų, kuriuos paslėpti galima užklijavus specialius „tiuningo“ lipdukus, pakeičiančius riedžio išvaizdą. „Swagway X1“ sveria apie 10 kilogramų, tad nėra sudėtinga ją panešti, jei netyčia išsikrovė baterija. Apie tai, kiek energijos dar liko riedlentės akumuliatoriuje rodo tarp aikštelių pėdoms esančiame plote esantis baterijos indikatorius. Pilnai įkrovus riedį (kas trunka apytiksliai valandą), jame esančios energijos užtenka kiek daugiau nei 11 kilometrų atstumui nuvažiuoti.
Visai smagus atstumas pasivažinėjimui parke, tačiau reikia turėti omenyje, kad „Swagway X1“, kaip ir dauguma kitų elektrinių riedlenčių, geriausia ridinėtis labai lygia danga. Netgi negilūs tarpeliai tarp šaligatvio plytelių ar išsikišę parko takelių dangos akmenukai gali inicijuoti verstimosi kūlio nuo „hoverboardo“ procedūrą. Nors „Swagway X1“ gali važiuoti ir greičiau, vidutinis jo greitis yra 11 kilometrų per valandą – bandant lėkti greičiau, įsijungia įkyrus garsinis signalas. Ši funkcija suprogramuota ne veltui – važiuojant didesniu greičiu daug sudėtingiau sustabdyti riedlentę dėl inercijos. Dėl to vertėtų savo pasivažinėjimams pasirinkti vietą, kur mažiau žmonių, mat net ir patyrusiems riedininkams gan sudėtinga manevruoti tarp praeivių.
Išvados
Riedžių revoliucija prasidėjo ugningai – iš pradžių visi puolė juos pirkti, o tada šios riedlentės masiškai pradėjo degti. Tad didžiosios internetinės ir ne tik parduotuvės dalyje šalių nustojo jomis prekiauti. Dauguma riedžių atrodo labai panašiai ir yra pagaminta Kinijoje, be to, kol kas nėra vienos ar kelių gamintojų lyderių, kurios diktuotų madas. Dar daugiau, šiuo metu vyksta net keli teisminiai ginčai dėl šio žaisliuko veikimo technologijos patento. Tad realiai rinkoje yra daugybė riedžių, kurių kainos skiriasi net po kelis kartus – nuo 300 iki 2000 eurų.
„Swagway X1“ kaina yra apie 500 eurų, be to, gamintoja šiam riedžiui ir jo įkrovėjui yra gavusi saugumo sertifikatus, tad bent jau degti neturėtų. Ši elektrinė riedlentė yra labai geras variantas pradedantiesiems riedininkams, ieškantiems nebrangaus, bet bent jau patikimo žaislo.
