„Atrodo, kad tai, kaip rašome klaviatūra ir judiname pelę, geriau nei širdies ritmas parodo, kaip jaučiamės įsitempę biuro aplinkoje“, – sakė matematikė ir naujausio tyrimo autorė Mara Nägelin.
Atlikdami tyrimą Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche mokslininkai stebėjo 90 dalyvių, kurie laboratorijoje atliko realybei artimas biuro užduotis, pavyzdžiui, planavo susitikimus arba įrašinėjo ir analizavo duomenis.
Jie fiksavo dalyvių elgesį su pele ir klaviatūra, taip pat jų širdies ritmą ir reguliariai klausinėjo dalyvių, kiek jie jaučiasi įsitempę.
Kai kuriems dalyviams buvo leista dirbti netrukdomai, o kitos pusės dalyvių darbas buvo nuolat pertraukiamas.
Mokslininkai nustatė, kad stresą patiriantys žmonės spausdina tekstą ir judina pelę kitaip nei atsipalaidavę žmonės. Tyrėjai taip pat nustatė, kad stresą jaučiantys žmonės biure spausdindami daro daugiau klaidų ir yra linkę rašyti padrikai, darydami daug trumpų pertraukėlių. Jie nustatė, kad atsipalaidavę žmonės, priešingai, rašydami daro mažiau, bet ilgesnių pertraukų.
Ryšį tarp streso ir klaviatūros bei elgsenos su pele galima paaiškinti remiantis vadinamąja neuromotorinio triukšmo teorija.
„Padidėjęs streso lygis neigiamai veikia mūsų smegenų gebėjimą apdoroti informaciją. Tai veikia ir mūsų motorinius įgūdžius“, – sakė psichologė ir bendraautorė Jasmine Kerr.
Šiuo metu mokslininkai tiria ir Šveicarijos darbuotojų, kurie sutiko, kad jų elgesys su pele ir klaviatūra bei širdies ritmas būtų fiksuojami darbo metu naudojant programėlę, duomenis.
To rezultatų tikimasi sulaukti iki metų pabaigos.