„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Tai, kas įvyko TKS, verta mokslinės fantastikos siaubo filmo

400 km aukštyje virš Žemės skrendančioje Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) vyko ir vyksta šimtai mokslinių eksperimentų. Daugelis jų gali pasirodyti nuobodoki (nors jei jau skiriami milžiniški pinigai jų iškėlimui į kosmosą, vadinasi, jie tikrai svarbūs), tačiau vienas – jokiu būdu ne. Jo rezultatai yra tokie įdomūs, kad mokslinius žurnalus pradės skaityti net Holivudo scenaristai.
Dvigalvė plokščioji kirmėlė
Dvigalvė plokščioji kirmėlė / Žurnalo „Regeneration“ iliustr.

Interneto leidinyje „Ars Technica“ rašoma, kad audinių regeneraciją tiriantys mokslininkai ilgą laiką žavėjosi plokščiosiomis kirmėlėmis. Dėl vienos ganėtinai paprastos savybės – net perkirtus pusiau jos sugeba regeneruotis. Netgi galvą atsiaugina!

Tiesa, niekada iki šiol mokslininkams neteko matyti, kad po amputacijos šios kirmėlės atsiaugintų ne vieną, o net dvi galvas. O būtent taip nutiko TKS laboratorijoje, 2015 metų sausį – dabar eksperimentas Taftso universiteto (JAV) mokslininkų aprašytas ir moksliniame darbe, kurį publikavo recenzuojamas mokslo žurnalas „Regeneration“.

„SpaceX“ komercinio atsargų papildymo penktosios misijos metu su įmonės „SpaceX“ krovinine kapsule į TKS atgabenti kirminai kosmose gyveno penkias savaites. Kai kurie jų buvo nepažeisti, kai kurie – amputuoti. O vienas iš jų tapo dvigalviu. Kaip pranešime spaudai aiškino Taftso universiteto biologas Michaelas Levinas, eksperimento tikslas buvo išsiaiškinti, kaip aplinka paveikia audinių regeneraciją.

„Regeneracijos, vystymosi ir vėžio slopinimo metu susidarančias struktūras veikia fizikinės jėgos, tokios, kaip elektriniai laukai, magnetiniai laukai, elektromagnetiniai laukai ir kiti biofizikiniai veiksniai“, – aiškino mokslininkas.

Žinojimas, kaip kosmose gyja plokščiųjų kirmėlių žaizdos, gali paveikti ir žmonių žaizdų priežiūrą. „Žmonėms artėjant prie kosmosu keliaujančios rūšies statuso, ir medicininiais, ir vėlesnių kosminių mokslinių tyrimų tikslais buvo svarbu išsiaiškinti, kaip kosminiai skrydžiai paveiks regeneracinę sveikatą“, – sakė tyrimą iš Žemės koordinavusios komandos vadovas Junji Morokuma.

Mokslininkai tikrai nesitikėjo tokių savo tyrimo rezultatų. Iš pradžių jiems išaugo dvigalvis kirminas. Jis savo kelionę iš Žemės pradėjo kaip „gerklės fragmentas“ (t. y., mokslininkai, prieš paleisdami jį skristi į kosmosą, amputavo jam ir galvą, ir uodegą). Tai reiškia, kad krovininėje kapsulėje buvo tik vidurinis kirmino fragmentas, kuriame buvo ir vamzdelio formos burna, per gerklę susijungusi su kirmino virškinimo traktu. Žemės laboratorijose gerklės fragmentas ataugina vieną galvą ir vieną uodegą. Kosmose jis atsiaugino dvi galvas ir papildomą burną.

Tuo tarpu nesužaloti plokštieji kirminai patyrė „spontaninį skilimą“ – jie savaime pasidalino į du kirminus. Tai yra nelytinio dauginimosi forma, kuomet nuo kirmino uodegos galo tarsi bjauriame siaubo filme „Human centipede“ užauga antras kirminas, kuris vėliau atsiskiria. Mokslininkai teigia, kad spontaninis skilimas galėjo būti sukeltas temperatūrinių svyravimų, tad jie nėra užtikrinti, kad tai yra tiesioginė gyvenimo kosmose pasekmė.

Kirminams grįžus į Žemę, J.Morokuma su kolegomis ištisus 20 mėnesių lygino juos su kontroline kirminų grupe, kuri liko jų laboratorijoje. „Žemės kirminai“ buvo laikomi tokiuose pačiuose mėgintuvėliuose su vandeniu, tokioje pačioje aplinkoje. Skyrėsi tik vienas veiksnys: jie nebuvo kosmose.

Mokslininkai iškart pastebėjo, kad iš kosmoso grįžusiems kirminams buvo sunku vėl prisitaikyti prie Žemės sąlygų. Kelias valandas jie buvo susiraitę ir paralyžiuoti. Bet vėliau vėl pradėjo normaliai plaukioti.

„Tai yra ženklas, kad kirminai modifikavo savo biologinę būseną siekdami prisitaikyti prie aplinkos pokyčių; grįžus į normalias gyvenimo sąlygas bandymas vėl prisitaikyti sukėlė stiprų šoką, nes jų metabolinė būsena buvo pakitusi“, – turimo išvadose rašo mokslininkai.

Tuo tarpu dvigalvis kirminas užsispyrė ir nenorėjo grįžti prie Žemės kirminams įprasto gyvenimo būdo. Kai mokslininkai vėl nukirto jam abi galvas, kirminas atsiaugino jas abi. Taigi, kosmosas negrįžtamai pakeitė kirmino „kūno išplanavimą“. Tolesniais tyrimais bus bandoma nustatyti, kodėl taip atsitiko.

Ankstesniais tyrimais mokslininkai analizavo stulbinančią šių gyvių savybę atsiauginti galvas. Vienas iš įdomiausių tokių eksperimentų rezultatų buvo tas, kad kartais galva ataugdavo toje pusėje, kur anksčiau buvo uodega. O tai reiškia, kad „gerklės fragmente“ turi įvykti šalinimo sistemos persukimas.

„Šalinimo sistema, sudaryta iš protonefridėmis vadinamų vienetų, turi būti atstatyta siekiant grįžti prie metabolizmo produktų šalinimo ir osmosinio slėgio reguliavimo“, – žurnale „Regeneration“ rašė Maxo Plancko instituto (Vokietija) biomedicinos mokslininkės Kerstin Bartscherer ir Suthira Owlarn. Jos taip pat aprašė, kurie genai veikiausiai nurodo, kurioje pusėje kirminas atsiaugins savo naują galvą.

Laimei, šių kirmėlių burnos yra maždaug kūno centre, o metabolizmo produktus jos šalina per daugybę porų, išsidėsčiusių visame kūno paviršiuje. Taigi, nėra taip, kad kirmino burna yra prie pat užpakalio. Iš vaikiškų pokštų mėgėjų tai atims progą pasijuokti. Tačiau mokslinės siaubo fantastikos scenaristams vis vien lieka nemažai medžiagos apmąstymams.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs