Šie mėginiai yra paimti iš Bennu – mažo, daug anglies turinčio asteroido, atrasto 1999 m. Mokslininkus jis ir toliau vilioja dėl savo amžiaus ir to, ką saugo paviršiuje.
Susiformavęs itin seniai, šis uolienos darinys, tikimasi, leis pažvelgti į ankstyvąjį Saulės sistemos formavimąsi prieš 4,5 mlrd. metų. Kadangi dabartinė uolienos cheminė sudėtis ir mineralogija beveik nepasikeitė nuo to laiko, manoma, kad savyje ji talpina ir daugiau žinių apie uolinių planetų, tokių kaip Žemė, kilmę ir vystymąsi.
NASA trečiadienį atskleidė, ką rado iš asteroido Bennu parskraidintuose mėginiuose.
Uolienose ir dulkėse yra vandens ir daug anglies, sakė NASA administratorius Billas Nelsonas, o tai leidžia manyti, kad tokie asteroidai kaip Bennu galėjo į Žemę atgabenti gyvybės pagrindus. Mėginys turi beveik 5 % anglies pagal svorį, rašo CNN.
„Tai yra didžiausias kada nors į Žemę sugrąžintas daug anglies turintis asteroido mėginys. Anglies ir vandens molekulės yra būtent tos medžiagos, kurias norėjome rasti. Tai labai svarbūs mūsų planetos formavimosi elementai. Ir jos padės mums nustatyti elementų, iš kurių galėjo atsirasti gyvybė, kilmę.“
2020 m. spalį NASA misijos OSIRIS-REx surinktas mėginys iš 4,5 mlrd. metų senumo netoli Žemės esančio asteroido Bennu rugsėjo 24 d. kapsulėje buvo atgabentas į Žemę, kapsulė iškrito iš erdvėlaivio ir nusileido Jutos dykumoje.
Nuo to laiko mokslininkai intensyviai dirbo tyrinėdami pargabentas medžiagas, kad atliktų pirminę analizę. Šios analizės rezultatais ir pirmuoju mėginiu buvo pasidalinta trečiadienį per tiesioginę NASA transliaciją iš agentūros Džonsono kosmoso centro Hjustone. Tai didžiausias į Žemę grąžintas asteroido mėginys.
Kai prieš trejus metus kosminis aparatas OSIRIS-REx priartėjo prie „Bennu“, jis ištiesė „Touch-and-Go Sample Acquisition Mechanism“, arba TAGSAM, galvutę link asteroido ir paleido azoto dujų pliūpsnį. Dujų sprogimas pakėlė uolienas ir dulkes iš 50 cm po kosminės uolienos paviršiumi. Šios nuolaužos pateko į TAGSAM galvutę.
TAGSAM taip pat turėjo 24 su paviršiumi besiliečiančius padėkliukus, kurie palietė asteroidą ir surinko smulkiagrūdę medžiagą.
Iš Bennu paviršiaus ir jo vidaus surinktos dulkės ir uolienos gali atskleisti asteroido formavimosi ir evoliucijos laikui bėgant istoriją. Šios įžvalgos taip pat atskleis bendrą kosminės uolienos sudėtį, o tai galėtų padėti NASA nustatyti, kaip ji galėtų nukreipti asteroidą, kuris ateityje gali susidurti su Žeme.
Labai lauktas atskleidimas buvo rengiamas septynerius metus – nuo OSIRIS-REx misijos paleidimo 2016 m. iki kapsulės nusileidimo praėjusį mėnesį. Kai kurie šios akimirkos laukė dar ilgiau. Pagrindinis OSIRIS-REx tyrėjas Dante Lauretta, kuris padėjo kurti misiją ankstyvuoju jos etapu, laukė beveik 20 metų, kad pamatytų mėginį ir sužinotų, ką jis gali atskleisti apie mūsų Saulės sistemą.
Mokslininkai ateinančius dvejus metus analizuos uolienas ir dirvožemį specialioje švarioje patalpoje Džonsono kosmoso centre. Mėginys taip pat bus padalytas ir išsiųstas į laboratorijas visame pasaulyje, įskaitant OSIRIS-REx misijos partnerius Kanados kosmoso agentūrą ir Japonijos aerokosminių tyrimų agentūrą. Apie 70 % mėginio bus saugomas, kad ateities kartos, turinčios geresnes technologijas, galėtų sužinoti dar daugiau, nei įmanoma dabar.
