Naująją laikrodžio rodyklių poziciją 2017 metams nustatė JAV Mokslo ir saugumo taryba, kuri konsultavosi su ekspertais, tarp kurių buvo ir 15 Nobelio premijos laureatų. Paskutinį kartą laikrodžio pozicija buvo pakeista 2015 metų sausio 22 – dvejus metus jis rodė, kad iki vidurnakčio liko trys minutės.
O naujoji pozicija yra pati artimiausia apokalipsei per daugiau nei 60 metų.
Mokslo ir saugumo tarybos nariai sprendimą priėmė remdamiesi daugybę įvairių veiksmų: jie vertino atomines grėsmes (vieni iš rodiklių – bendras atominių galvučių kiekis planetoje, atominių žaliavų saugumas), su klimatu susijusias grėsmes (vandenynų lygį, anglies dvideginio koncentraciją atmosferoje), o taip pat biologines ir kitas naujai atsirandančias grėsmes.
Nėra jokių alternatyvių faktų, dėl kurių klimato kaita stebuklingu būdu išnyktų
Apžvelgdami 2016 metų įvykus, ekspertai nustatė, kad Šiaurės Korėja, Indija bei Pakistanas plečia atominių ginklų tyrimų programas ir atlieka bandymus, o tai kelia labai rimtą susirūpinimą. Buvęs JAV valstybės viceprezidentas politiniams santykiams Thomasas Pickeringas, dirbęs JAV ambasadoriumi Jungtinėse Tautose, Rusijoje, Indijoje, Izraelyje, Nigerijoje, Jordanijoje ir El Salvadore, sakė, kad nerimą didina ir įtempti JAV-Rusijos santykiai.
Nepaisant to, kad šiuo metu abi valstybės yra „surėmusios ragus su labai menkomis derybų galimybėmis“, T.Pickeringas tikisi, kad naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Vladimiras Putinas „savo besimezgančius santykius pavers kažkuo reikšmingesniu atominio nusiginklavimo srityje“.
Svarbus veiksnys, paskatinęs laikrodį pasukti į priekį, buvo ir vyriausybinis neveiklumas klimato kaitos atžvilgiu. Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) meteorologijos praktikos profesorius Davidas Titley prezidento D.Trumpo administracijai pasiūlė negaištant laiko pripažinti nepaneigiamus mokslinius įrodymus, kad klimato kaita vyksta ir kad žmonių veikla yra šių permainų priežastis.
„Nėra jokių alternatyvių faktų, dėl kurių klimato kaita stebuklingu būdu išnyktų“, – sakė D.Titley.
„D.Trumpo administracija pasiūlė tokius kandidatus užimti ministrų lygio pozicijas, kad susidaro įspūdis, jog naujoji administracija bus atvirai priešiška net konservatyviems bandymams apsisaugoti nuo katastrofiškos klimato kaitos. Nors klimato kaita neturėtų būti klausimas, dėl kurio reikia kovoti. Aiškiai išnagrinėta Žemės anglies ciklo fizika savo prigimtimi nėra nei liberali, nei konservatyvi“, – sakė profesorius.
Kaip pasaulinė grėsmė buvo įvardintos ir kibernetinės technologijos bei biotechnologijos. Arizonos valstijos universiteto (JAV) vykdomo „Origins“ projekto direktorius Lawrence'as Kraussas sakė, kad, JAV žvalgybos organizacijų teigimu, Rusijos įvykdyta intervencija į JAV prezidento rinkimų kampaniją atskleidžia kritinių informacinių sistemų pažeidžiamumą ir griauna demokratijos pamatus. Visame pasaulyje didėjanti vyriausybinė, verslo ir asmeninė priklausomybė nuo interneto kelia susirūpinimą dėl piktybinės programišių veiklos prieš finansų institucijas, atomines ir kitokias elektrines, asmenų laisvę ir panašiai.
Ir nors DNR modifikavimo technologijos – pavyzdžiui, pastaruoju metu aktyviai vystoma CRISPR – teikia vilčių, kad ateityje bus galima gydyti sunkiai įveikiamas ligas, jos taip pat pasižymi panaudojimo blogiems tikslams potencialu. Tad grėsmę kelia tai, kad šios technologijos tampa vis labiau prieinamomis, teigia L.Kraussas.
Anot jo, milžinišku greičiu vystantis technologijoms, mokslo institucijų ir ekspertų patarimai pasaulio lyderiams taps kritiškai svarbiais siekiant suvaldyti naujas, sudėtingas grėsmes.
Laikrodžio tiksėjimas
Pasaulio pabaigos laikrodį 1947 metais kaip iliustraciją žurnalo „Bulletin of the Atomic Scientists“ viršeliui sugalvojo mokslininkai, vystę Manheteno projektą ir negalėje „atsiriboti nuo savo darbo pasekmių“. Tuo metu laikrodžio, turėjusio įspėti, kiek mažai laiko žmonijai liko susitvarkyti su atominių ginklų turėjimo pasekmėmis, rodyklės rodė 11:53 vakaro.
Laikrodis tiksi, globalinis pavojus tvyro ore. Išmintingi lyderiai turėtų imtis veiksmų nedelsiant
Nuo to laiko Pasaulio pabaigos laikrodis tapo grėsmių žmonijai simboliu – ir tas grėsmes be atominių ginklų papildė kiti veiksniai. Mokslininkai bei kitų sričių ekspertai, priklausantys Mokslo ir saugumo tarybai, kas pusę metų rengia suvažiavimus, kurių metu vertina globalinių grėsmių intensyvumą bei mastą ir sprendžia, ar nereikėtų laikrodžio pasukti pirmyn arba atgal. Per pastaruosius 70 metų rodyklių pozicijos buvo keičiamos 22 kartus.
1953 metais, kai JAV ir Sovietų sąjunga su šešių mėnesių skirtumu išbandė pirmąsias savo termobranduolines bombas, grėsmė žmonijos išlikimui buvo maksimali – laikrodis rodė be 2 minučių vidurnaktį. O 1991 metais jis buvo toliausiai vidurnakčio – 11:43, nes tuo metu baigėsi šaltasis karas, o JAV ir Sovietų sąjunga pasirašė sutartį, pagal kurią numatyta smarkiai sumažinti branduolinės ginkluotės kiekius.
Arčiau vidurnakčio
Pasaulio pabaigos laikrodžio rodyklės 2016 metais visiškai nedidėjo, tačiau 2015 metais jis buvo gerokai pasuktas į priekį – nuo 11:55 iki 11:57. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad nerimą kėlė nevaldoma klimato kaita, daugelyje valstybių vykstantis atominės ginkluotės modernizavimas, vis dar nemaži atominių ginklų arsenalai – kartu šie veiksniai kelia „ypatingą ir nepaneigiamą grėsmę ilgalaikiam žmonijos egzistavimui“, tuomet savo sprendimą motyvavo Mokslo ir saugumo taryba.
Pasaulio lyderių nesugebėjimas mažinti šias grėsmes padidino pasaulinės katastrofos grėsmę, o „veiksmų, reikalingų norint sumažinti katastrofos riziką, būtina imtis nedelsiant“, – dabar įspėjo taryba.
Nors Pasaulio pabaigos laikrodis yra tik grėsmės metafora, anot tarybos, dabartinės situacijos grėsmė žmonijai ir visai planetai yra labai reali. Dabar, labiau nei bet kada anksčiau, mūsų ateitis priklauso nuo pasaulinių lyderių sprendimų – ar jie sugebės tinkamai spręsti klimato kaitos ir branduolinės ginkluotės problemas, ar galės bendromis pajėgomis rasti sprendimus, kurie sumažintų grėsmę mums visiems.
Kaip Mokslo ir saugumo taryba rašė 2015 metais, „Laikrodis tiksi, globalinis pavojus tvyro ore. Išmintingi lyderiai turėtų imtis veiksmų nedelsiant“.
