Delegacijoje buvo net keturi akademikai: Lietuvos mokslų akademijos (LMA) prezidentas Jūras Banys, viceprezidentas Zenonas Dabkevičius, Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai Virginijus Šikšnys ir Romas Baronas, taip pat – VU Gyvybės mokslų centro mokslininkai prof. Daumantas Matulis ir prof. Gintaras Valinčius, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir Europos integracijos departamento direktorė Jurga Strumskienė.
Apie tai, ką gali kartu nuveikti Lietuvos ir Taivano mokslininkai, „15min“ papasakojo LMA prezidentas Jūras Banys.
Ko galime išmokti vieni iš kitų?
Apžvelgus mokslinio bei technologinio Lietuvos ir Taivano bendradarbiavimo plėtros sritis, galimas bendras veiklas, aiškėja kelios labai svarbios kryptys. „Lietuvos mokslininkai stiprūs lazerių fizikos, biotechnologijų, ypač genų inžinerijos, srityse, kurios labai domina Taivano mokslininkus – jie turi ko iš mūsų pasimokyti. Lietuvos mokslininkus itin domina lustų gamyba, puslaidininkių technologijos – šiose srityse mes galėtume daug ko išmokti iš Taivano mokslininkų. Tai būtų pagrindinės bendradarbiavimo kryptys, tačiau sėkmingai bendradarbiauti galima ir kitose srityse nuo socialinių – humanitarinių mokslų iki biomedicinos“, – sako LMA prezidentas akad. Jūras Banys.
Pavyzdžiui, Taivano medicinos universitete vystoma protonų terapija – pažangus, tikslus, mažiau invazinis vėžio gydymo būdas, kurį taikant galima sunaikinti vėžines ląsteles ir efektyviai apsaugoti aplinkinius audinius nuo pažeidimų. „Protonų terapija jau taikoma praktiškai. Labai svarbu, kad bendradarbiautų Taivano ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Nacionalinio vėžio instituto, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų medikai ir šis gydymo metodas kuo greičiau pasiektų Lietuvą. Taivane jau veikia du protonų terapijos centrai, bus statomi dar penki. Protonų terapija taip pat jau taikoma Japonijoje, JAV“, – pasakoja akad. J. Banys.
Svarbu tinkamai suprasti
Anot akademiko, kad Taivano ir Lietuvos mokslininkų, verslininkų, politikų bendradarbiavimas būtų sklandesnis, Lietuvoje reikėtų įkurti orientalistikos institutą, kuriame rinktis Azijos kultūrų, visuomenių, kalbų studijas.
„Azijos ir Europos kultūrų skirtumai yra dideli, tad bendraujant su Taivano ir kitų Azijos šalių mokslininkais ar verslininkais, reikia išmokti juos suprasti, žinoti jų mentaliteto subtilybes. Taivaniečių, japonų, kinų požiūris į įvairius dalykus gali būti visiškai kitoks nei europiečių. Tiesa, bendravimo su taivaniečiais patirtis kiek kitokia nei bendraujant su japonais, kinais ar kitų Azijos šalių atstovais. Taivanas susigrąžino daug taivaniečių mokslininkų, dirbusių prestižinėse JAV mokslo įstaigose – Berklio, Prinstono, Harvardo universitetuose, Masačusetso technologijos institute. 20–30 metų JAV praleidusių mokslininkų požiūris jau pasikeitęs, labiau vakarietiškas, todėl jie geriau supranta vakarietišką mentalitetą, o mums lengviau juos suprasti, bendravimas paprastesnis“, – pastebi akad. Jūras Banys.
Kitoks valdymo ir finansavimo modelis
Lietuvoje mokslininkus vienija LMA, Taivane – mokslų akademija „Academia Sinica“, kurioje, vizito metu apsilankę Lietuvos mokslininkai, diskutavo su akademijos vadovais, matematikos, fizinių ir gamtos mokslų sričių mokslininkais.
„Lietuvos ir Taivano mokslų akademijos skiriasi. Lietuva pasirinko vakarietišką tradiciją, pagal kurią mokslų akademija vienija iškiliausius įvairių sričių mokslininkus, dirbančius universitetuose bei mokslo institutuose, bet neturi savo mokslo įstaigų. Taivano „Academia Sinica“ taip pat vienija garbius mokslininkus, tačiau joje taip pat veikia mokslinių tyrimų institutai: socialinių ir humanitarinių mokslų, fizinių ir gamtos mokslų, biomedicinos ir kt.. Šiuose institutuose dirba tūkstančiai mokslininkų. Su „Academia Sinica“ turėtų bendradarbiauti ne tik LMA, bet ir mūsų universitetai, mokslo tyrimo institutai“, – sako LMA prezidentas akad. Jūras Banys.
Akademikas Jūras Banys taip pat atkreipia dėmesį, kad itin skiriasi Lietuvos ir Taivano su mokslu susijusi teisinė bazė, nuo kurios priklauso finansavimo ir valdymo modeliai. Taivane mokslinę veiklą daugiausia finansuoja vyriausybinė organizacija „National Science and Technology Council“, kuri veikia kaip mokslo taryba, jos pirmininkas yra ministras, todėl mokslo finansavimą kuruojanti taryba veikia ministerijos teisėmis. Išsilavinimą ir studijas finansuoja Taivano švietimo ministerija („Ministry of Education“). Nors mokslo ir išsilavinimo finansavimas Taivane atskirtas, abi minėtos institucijos glaudžiai bendradarbiauja.
Akad. Jūras Banys pažymi, kad į mokslinius tyrimus ir inovacijas investuojančioms bendrovėms taikomi 15–30 proc. mažesni mokesčiai, tokiu būdu skatinant investicijas į mokslą.
Mokslo parkai – pradžia nuo gerovės
Taivane sparčiai kuriami ir vystomi mokslo parkai, kurių analogai Lietuvoje galėtų būti mokslo inkubatoriai, Gyvybės mokslų centras, Saulėtekio slėnio arba Kauno mokslo ir technologijų parkai. Akademikas Jūras Banys pasakoja, kad Taivano mokslo parkai, kuriuose įsikuria mokslo įstaigos ir verslo įmonės, nuo lietuviškų skiriasi tuo, kad Taivane juos finansuoja tiek minėta ministerijos teises turinti taryba, tiek verslo įmonės.
Pasak akademiko, sparti, didelio masto Taivano mokslo parkų plėtra yra įspūdinga. Taivano plotas yra apie 36 000 km² – šiek tiek daugiau nei pusė Lietuvos, tačiau ten gyvena apie 23 mln. gyventojų, t. y. beveik 10 kartų daugiau nei Lietuvoje. Nors gyventojų tankis Taivane yra didelis, randama laisvų plotų erdviems mokslo parkams. Taivane mokslo parkas paprastai užima apie 5 000 ha, jame veikia mokslo įstaigos, anksčiau įkurtos ir besikuriančios bendrovės. Pastarosioms taikomi mažesni mokesčiai. Mokslo parkuose išvystyta visa gyvenimui reikalinga infrastruktūra: bendrabučiai, sporto salės, baseinai, mokyklos, kavinės.
„Pasiteiravau, nuo ko Taivane pradedami kurti mokslo parkai. Paaiškėjo, kad pirmiausia pradedama nuo bendrabučių ir laisvalaikio praleidimo infrastruktūrosĮvairiose šalyse dažnai girdimą „Brain Drain“ – protų nutekėjimą, Taivane pakeitė „Brain Gain“ – protų pilnėjimas. Kad pritrauktum gabiausius „protus“, svarbu pasirūpinti gyvenimo ir laisvalaikio infrastruktūra. Būtent nuo to jie pradeda ir, anot jų, tai – principinis politinis sprendimas“, – pasakoja akad. Jūras Banys.
Taivano mokslo parkai – mokslinio ir socialinio-kultūrinio gyvenimo ekosistema. Šių parkų statybą, infrastruktūros sukūrimą finansuoja Taivano vyriausybė. O parkų dydį ir įtaką iliustruoja faktas, kad, pavyzdžiui, Sindžu mokslo parke veikia apie 400 aukštųjų technologijų įmonių, tokių kaip puslaidininkių gamybos lyderis „Taiwan Semiconductor Manufacturing Company“, „Macronix International Co“, „Logitech“, „Apple Inc.“ ir kt.
Verslininkai remia mokslą
Įsimintini buvo ir susitikimai su verslininkais. Akademikui Jūrui Baniui ypač didelį įspūdį paliko susitikimas su bendrovės „Macronix International Co“ pirmininku ir generaliniu direktoriumi Miin Wu. „Macronix“ įkūrėjas, 30 metų dirbęs JAV, grįžo į Taivaną, pasikvietė JAV puslaidininkių kompanijose dirbusius tautiečius ir dabar jie gamina „nonvolatile“ tipo kompiuterių atmintis, kurias galima rasti beveik kiekviename automobilyje. Pasirodo, kad visos kultinės žaidimų konsolės „Nintendo“ kasetės irgi yra jų gamybos.
Anot akademiko, vienas argumentų, paskatinusių taivaniečius palikti JAV ir grįžti į tėvynę, yra tai, kad JAV bendrovėse, kuriose jie dirbo, buvo „lubos“, virš kurių neįmanoma pakilti, o grįžus į tėvynę, karjeros galimybės tapo neribotos. Daugeliui galimybė vadovauti įmonėms, jų padaliniams pasirodė labai patraukli. Dabar „Macronix“ yra milijardinė kompanija, viena iš didesnių kompanijų, gaminančių kompiuterių atmintis.
„Šios bendrovės įkūrėjas gerai supranta, kad be mokslo nebus ir progreso, todėl vienam iš universitetų paaukojo 30 milijonų dolerių bibliotekai statyti, kitam – 40 mln. dolerių laboratorijų korpusui pastatyti ir įrengti. Tai, kad nemažai taivaniečių yra ilgą laiką dirbę JAV, lemia, jog kai kurios amerikietiškos tradicijos sėkmingai prigyja ir Taivane, pavyzdžiui JAV labai populiaru remti mokslą ir kai JAV dirbęs verslininkas tampa sėkmingu, gerai uždirba, jis noriai aukoja savo universitetui, savo mokyklai. Deja, Europoje tokios tradicijos nėra“, – sako akademikas Jūras Banys.
Bus finansuojami Lietuvos – Taivano mokslo projektai
LMA prezidentas akad. J. Banys džiaugiasi, kad Taivanas ir Lietuva susitarė finansuoti dvišalius Lietuvos–Taivano mokslo projektus. Iki šiol lėšos buvo skiriamos bendriems Lietuvos–Latvijos–Taivano projektams. Deja, tokiems projektams būdavo sunku rasti partnerių iš Latvijos.
„Atsivers daugiau galimybių plėsti mokslinį bendradarbiavimą, tiesioginius Lietuvos – Taivano projektus finansuos tiek Lietuvos, tiek Taivano mokslo tarybos. Lietuvos mokslininkai galės vykdyti mokslinę ir profesinę veiklą Taivano mokslo institucijose“, – viliasi akad. J. Banys.
