Naujas Kalifornijos universiteto San Diege ir Pitsburgo universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė nerimą keliančių įrodymų, kad šis nepastebėtas spinduliuotės šaltinis gali pakenkti mūsų rankoms.
Šviesos diodų nagų lako džiovintuvai primena mažus rankų soliariumus. Jie naudoja UV šviesą, kad greitai ir švariai sutvirtintų ir išdžiovintų kai kurių rūšių nagų laką.
LED nagų lako džiovintuvo lemputė yra ne tokia intensyvi, jos UV spindulių spektras skiriasi nuo soliariumo. Tačiau jos skleidžiami spinduliai vis tiek lengvai prasiskverbia į odą ir sukelia neigiamų pasekmių.
Nors ankstesni tyrimai parodė, kad tarp nagų džiovintuvų ir odos vėžio populiacijos lygmeniu ryšio beveik nėra, naujas molekulinis tyrimas atskleidė nerimą keliančius rezultatus.
Bioinžinierius ir pagrindinis tyrimo autorius Ludmilas Aleksandrovas sako, kad iki šio tyrimo „nebuvo jokio molekulinio supratimo, ką šie prietaisai daro žmogaus ląstelėms“.
Eksperimento išvados rodo, kad nagų lempų ultravioletiniai spinduliai gali pažeisti žmogaus ir pelės ląstelių DNR.
Kai laboratorines lėkšteles su pelių ir žmonių ląstelėmis mokslininkai įdėjo į nagų lako džiovintuvą dviem 20 minučių trukmės seansams (juos skyrė valandos pertrauka), žuvo apie 20-30 proc. ląstelių.
Tuo tarpu nuo 20 minučių poveikio per dieną tris dienas iš eilės žuvo iki 70 proc. veikiamų ląstelių. Atlikdamas vieną manikiūrą, žmogus iš viso pirštus po UV spinduliais laiko maždaug 10 minučių.
Ląstelėms, kurios liko po viso poveikio laikotarpio, buvo nustatyti DNR pažeidimai ir mutacijos, susijusios su odos vėžiu.
Nors šie rezultatai nėra tiesioginis padidėjusios vėžio rizikos įrodymas, jie rodo, kad rizika gali būti pastebima. Kaip dažnai žmogui reikia lankytis nagų salone, kad jis patirtų pavojų, dar reikia tiksliai nustatyti.
Mokslininkai ragina atlikti tinkamus ilgalaikius epidemiologinius tyrimus.
Vieną iš mokslininkų ir pirmąją tyrimo autorę Mariją Zhivagui rezultatai taip pribloškė, kad ji nusprendė liautis reguliariai darytis gelinio lakavimo manikiūrą.
„Kai pamačiau gelinio lako džiovintuvo skleidžiamos spinduliuotės poveikį ląstelių žūčiai ir tai, kad ji iš tikrųjų mutuoja ląsteles net po vieno 20 minučių seanso, buvau nustebinta“, – sakė tyrėja.
M.Zhivagui yra itin atsargi. Jos nuomone, galima rizika yra didesnė už naudą. Tačiau tai nereiškia, kad visi turi tuojau pat liautis darytis manikiūrą.
Atrodo, kad rizika susirgti rankų vėžiu dėl UV nagų lempų poveikio jaunesniems nei 65 metų žmonėms populiacijos lygmeniu yra labai maža. Kai kurie mokslininkai šiuos rezultatus interpretuoja taip, kad „gelinio manikiūro kancerogeninė rizika yra maža arba jos nėra“.
Tačiau vėžio mokslininkai kol kas neatmeta pavojaus atskiram žmogui.
Jie teigia, kad klientai prieš manikiūrą turėtų pasitepti apsauginiu kremu nuo saulės. Arba turėtų mūvėti pirštines su skylutėmis pirštams.
Klivlendo klinikos dermatologė Melissa Piliang dar 2021 m. įspėjo, kad žmonės, kurie dažniau lankosi nagų salone, tikriausiai susidurs su didesne rizika.
Jei kas nors apsilanko kelis kartus per metus, tikriausiai jiems nėra dėl ko nerimauti. Jei jie lankosi kartą per dvi savaites, tai gali būti didesnė priežastis nerimauti.
2009 m. dviem sveikoms moterims, kurios reguliariai darydavosi manikiūrą ir kurių šeimoje nebuvo odos vėžio atvejų, staiga išsivystė rankų odos vėžys. Šie du atvejai paskatino mokslininkus toliau gilintis į keliamą pavojų sveikatai.
2013 m. mokslininkai patvirtino, kad nagų lako lempų skleidžiama UV spinduliuotės dozė yra 4,2 karto stipresnė už Saulės spinduliuotę. Autoriai padarė išvadą, kad didelis poveikio intensyvumas pateisina tolesnius tyrimus.
Nors šie gaminiai reklamuojami kaip saugūs, iš tikrųjų jų keliamos rizikos sveikatai tyrimų atlikta labai mažai, o atvejų tyrimų nepakanka, kad būtų galima įrodyti priežastis ir pasekmes.
Tačiau produktų bandymų bendrovių pasamdyti tyrėjai į tai atsakė teigdami, kad nėra „pagrindo visuomenės nerimui“. Jų teigimu, UV spindulių dozė, naudojama vieno nagų lakavimo seanso metu, yra nereikšminga.
„Tikėtina, kad tokiems tyrimams užbaigti ir vėliau informuoti plačiąją visuomenę prireiks mažiausiai dešimtmečio“, – rašo mokslininkai.
