Seismologai išanalizavo šimtų ypač tikslių GPS imtuvų, išmėtytų įvairiose Indijos, Bangladešo ir Mianmaro regionuose, bei 10 metų registravusių seisminę informaciją, duomenis. Prieita prie išvados, kad regiono gelmėse slypi milžiniško griaunamojo potencialo geologinis sprūdis, kuriam išsijudinus, regioną supurtytų net 9 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas.
Dr. Michaelo Stecklerio vadovaujamų mokslininkų tyrimo ataskaita ir rezultatai publikuoti žurnale „Nature“. Geologai pastebėjo, kad Gango ir Bramaputros upių suneštos nuosėdos suformavo didžiulį požeminį sprūdį kaip tik toje Žemės plutos vietoje, kurioje viena į kitą remiasi ir nuolat viena kitą slegia po žeme slūgsančios litosferos plokštės.
M. Stecklerio teigimu, apie 140 mln. žmonių gyvena vos už 60 km nuo grėsmingojo sprūdžio.
Tokio tipo sprūdžiuose vyksta galingiausi žemės drebėjimai. Kaip tik toks 2004 m. sukėlė tragediją Indijos vandenyno pakrantėje, kai nuo planetos paviršiaus buvo beveik nušluotas Banda Aceho miestas. Seisminiai neramumai analogiško tipo sprūdyje sukėlė ir pražūtingąjį 2011-ųjų metų žemės drebėjimą Japonijoje, kurį lydėjo nuožmios cunamio bangos.
Bėda ta, kad ką tik atrastas sprūdis yra po tankiausiai gyvenamu regionu Žemės planetoje. Maža to, šimtai milijonų žmonių Bangladešo, Indijos ir Mianmaro valstybių sandūros regione gyvena ne tik ypač susispraudę, bet ir labai prastos būklės pastatuose – tiesiog ištisuose lūšnynų miestuose.
M.Stecklerio teigimu, apie 140 mln. žmonių gyvena vos už 60 km nuo grėsmingojo sprūdžio. Mokslininkas baiminasi, kad sprūdžio linija gali būti aktyvi. Pagal 10 metų veikusių GPS imtuvų duomenis, mokslininkai sugebėjo identifikuoti „litosferos plokščių judėjimo ypatumus ir deformacijas aplink sprūdį“.
Mokslininkas įsitikinęs, kad 8,2–9 balų žemės drebėjimas regione sukeltų katastrofą, per kurią žūtų dešimtys milijonų sprūdžio apylinkėse gyvenančių žmonių. Seisminės bangos smarkiai supurtytų ir Bangladešo sostinę Daką.
„Geologinė įtampa to regiono gelmėse auga – anksčiau ar vėliau ji prasiverš žemės drebėjimo pavidalu“, – sakė M. Steckleris. Tiesa, numatyti kada tiksliai įvyks žemės drebėjimas, mokslininkai kol kas nėra pajėgūs. Jų žodžiais tariant, „žemės drebėjimas ten gali įvykti ir rytoj, ir po 500 metų“. Aišku viena: regiono valstybių vyriausybės turi pasirūpinti veiksmų planu nelaimės atveju ir pagal galimybes statyti daugiau žemės virpesiams atsparių statinių.
