Didelės energijos lazeriai yra viena iš svarbiausių naujų technologijų, kuriuos ekspertai įvardija kaip pakeisiančius karo žaidimo taisykles.
Idėja apie ginklą, kuris gali šviesos greičiu atakuoti daugybę taikinių, o vienas šūvis kainuoja vos dolerį, yra viliojanti ir jau dabar laikoma būdu kovoti su dronais, raketomis, hipergarsiniais ginklais ir kitomis grėsmėmis.
Australijos gynybos ministerija, sudariusi sutartį su „QinetiQ“ dėl lazerinio ginklo prototipo kūrimo bendradarbiaujant su Pietų Australijos gynybos mokslo ir technologijų grupe ir perkelia šią idėją į kitą lygmenį.
Panašūs ginklai jau kuriami Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Rusijoje ir Kinijoje, dažniausiai siekiant atremti skraidančias grėsmes, tačiau Australijos užmojai šiek tiek didesni.
Naujojo lazerinio ginklo tikslas – padidinti sausumos pajėgų atsparumą, pasinaudojant tuo, kad lazeris iš esmės yra autonominis, o jo amunicija – elektra, todėl labai sumažėja amunicijos atsargų ir tiekimo linijų poreikis.
Tačiau Australijos lazerinė programa išsiskiria tuo, kad ministerija 2020 m. pajėgų struktūros plane aiškiai nurodo, kad ji turėtų būti pritaikyta šarvuotoms transporto priemonėms iki pagrindinių kovinių tankų imtinai.
Šiuo metu galingiausias pasaulyje lazerinis ginklas yra „Lockheed Martin“ sistema, generuojanti 300 kW galios spindulį. To pakanka, kad būtų galima sunaikinti įvairias grėsmes. Tačiau dronai, raketos, minosvaidžių sviediniai ir orlaiviai nėra šarvuoti, todėl jie tampa pažeidžiami mirtinos skvarbios didelės energijos lazerio galios.
Kita vertus, pagrindinis kovinis tankas yra apgaubtas storu nepaprastai sudėtingos šarvuotės apvalkalu. Pavyzdžiui, NATO tankai naudoja „Chobham“ šarvų variantus. Tikslus šio šarvo pobūdis yra labai įslaptintas, tačiau iš esmės tai plieno lydinio, kompozitų ir keramikos derinys, o naujausiuose, kaip kalbama, naudojami urano sluoksniai.
Rezultatas – itin atsparūs sprogimui, karščiui, kinetiniams ir skeveldriniams šaudmenims šarvai. Jie taip pat labai stori ir masyvūs.
Pagrindinė problema yra ta, kad nors lazeris teoriškai galėtų pramušti tokią apsaugą, mūšio lauko sąlygomis tai būtų lėtas ir sudėtingas procesas.
Prieštankinis lazeris į šarvus, kurie gali sugerti ir išsklaidyti daug šilumos, turėtų nukreipti didžiulį energijos kiekį į vieną tašką. Tai reiškia, kad reikia sukurti kietojo kūno lazerį, kuris būtų daug galingesnis už visus iki šiol sukurtus lazerius.
Tuo viskas nesibaigia. Galingesnis lazeris reiškia, kad reikia atnaujinti visą ginklų sistemą, įskaitant maitinimo šaltinį, lazerį generuojančias legiruoto šviesolaidžio rites, fokusavimo lęšius, nukreipimo sistemą, spindulio kompensatorius.
Nenuostabu, kad Australija finansuoja ne tik lazerį, bet ir visą gamyklą.
„DSTG bendradarbiauja su pramone, siekdama sukurti pažangius ir konkurencingus Australijos suverenius pajėgumus mūsų gynybos pajėgoms svarbiausiose technologijų srityse“, – sakė vyriausioji gynybos mokslininkė, profesorė Tanya Monro AC, – „Didelės energijos lazerių gamybos pajėgumai yra pavyzdys, kaip galime bendradarbiauti su pramone, kad paremtume naujas ir novatoriškas technologijas.“
