„Falling Walls“ (angl. Griūvančios sienos) konferencijos pavadinimas turi simbolinę reikšmę, mat pati konferencija sutampa su Berlyno sienos griūties metinėmis (1989 m. lapkričio 9 d.). Renginio metu pristatomi ir apdovanojimi įvairių sričių tarptautinių mokslininkų tiriamieji darbai, o kai kurie ekspertai šį renginį apibūdina kaip „didžiausių šių laikų protų“ susibūrimą.
Mokslininkus, sukūrusius naujausius „Falling Walls“ mokslo projektus, nominavo pirmaujantys šio meto mokslininkai ir akademinės institucijos, mokslinių tyrimų organizacijos, valstybiniai ir privatūs mokslinių tyrimų centrai, universitetai, įmonės, fondai ir pavieniai asmenys.
Kasmet skirtingose temose triumfuoja dešimtys finalistų, o iš jų kiekvienoje kategorijoje išrenkamas „Metų proveržis“ – asmuo, iniciatyva ar kompanija, kategorijoje nusipelnusi labiausiai iš visų. Juokaujama, kad ne kartą šioje konferencijoje apdovanoti mokslininkai vėliau pelnė ir Nobelio premijas.
Dėmesys plastikui
Inžinerijos ir technologijų kategorijoje už novatorišką plastiko skaidymo būdą apdovanota Kalifornijos universiteto mokslininkė Ting Xu.
Mokslininkė sukūrė į fermentus įterptus polimerus, kurie leidžia pagal poreikį modifikuoti ir (arba) programuoti plastiko skilimą gamybos, naudojimo ir šalinimo metu.
Jos moksliniai tyrimai sutelkti į racionalų polimerų pagrindu sukurtų hibridinių medžiagų, skirtų gyvybės mokslams, aplinkosaugai ir energetikai, projektavimą.
Žemdirbystės sprendimai
Kylančių talentų kategorijoje „Metų proveržio“ apdovanojimai skiriami studentams ir pradedantiems karjerą specialistams už novatoriškas idėjas. Iš viso 80 nugalėtojų iš 54 šalių pristatė savo proveržio idėjas, kuriomis sprendžiami tokie šiuolaikiniai iššūkiai kaip vakcinų teisingumas, visuotinis atšilimas, kosmoso šiukšlių sekimas ir šalinimas.
Pagrindinį prizą laimėjo „Falling Walls Lab Pretoria“ nugalėtoja Tamlyn Sasha Naidu, pateikusi idėją „Breaking the Wall of Acid Mine Drainage“ (liet. Rūgščiųjų kasyklų drenažo sienos pralaužimas). T.Naidu projekte sprendžiamos su kasyba susijusios vandens taršos ir žemės praradimo problema.
Mokslininkė sukūrė sistemą, kuri kasybos nuotekoms valyti naudoja naftos perdirbimo ir žemės ūkio sektorių atliekas, todėl gaunamas maistingųjų medžiagų turtingas dumblas, kurį galima naudoti hidroponiniam ūkininkavimui.
Darbo vietos pabėgėliams
Ateities mokymosi kategorijoje buvo apdovanota „NaTakallam“ platforma ir jos įkūrėja Aline Sara.
Pabėgėlių visame pasaulyje galimybės užsidirbti pajamų dažnai yra labai ribotos. Neturėdami leidimo dirbti, jie neretai įstrigę nežinioje, priverstinai perkeliami ir neturi daug pinigų. Tačiau jie turi įgimtų talentų – savo kalbą, istoriją ir kultūrą.
„NaTakallam“ platforma siūlo skaitmenines kalbų paslaugas, pavyzdžiui, kalbų pamokas, vertimus raštu, virtualų vertimą žodžiu, o pačias paslaugas atlieka pabėgėliai.
Nuo savo veiklos pradžios 2015 m. „NaTakallam“ suteikė galimybę pabėgėliams savarankiškai gauti daugiau nei 1 700 000 JAV dolerių bendrų pajamų.
Cistinės fibrozės gydymas
Gyvybės mokslų kategorijoje apdovanotas Marcus Mallas už naują terapijos būdą, kuris gerina cistine fibroze sergančių pacientų plaučių funkciją ir gyvenimo kokybę.
Cistinė fibrozė tebėra viena iš labiausiai paplitusių mirtinų genetinių ligų ir labiausiai paplitusi mirtina paveldima plaučių liga visame pasaulyje. Pastaraisiais metais medicinos mokslininkai intensyviai bando suprasti cistinės fibrozės esmę sudarantį ligos mechanizmą, t. y. CFTR baltymo defektą. Šiuo požiūriu M.Mallas ir jo komanda įnešė novatorišką indėlį.
Tyrėjas vadovavo pirmajam klinikiniam tyrimui, kuris įrodė, kad trijų mažų molekulių derinio terapija lemia precedento neturintį plaučių funkcijos pagerėjimą cistine fibroze sergantiems pacientams. Tyrimo efektyvumas siekė 90 proc.
DNR – ateities duomenų laikmena
Mūsų pasaulyje duomenys yra visur aplink mus. Mes generuojame duomenis, naudojame duomenis ir saugome duomenis vis didesniu greičiu. Tai turi savo kainą: duomenų saugojimo pramonei netrukus gali tekti 20 proc. viso pasaulio energijos sąnaudų, o išmetama daugiau CO2 nei aviacijos pramonei. Tačiau kas būtų, jei duomenų saugojimas iš tikrųjų galėtų pašalinti CO2 iš atmosferos?
Dizaineriai ir menininkai Cyrusas Clarke'as ir Monika Seyfried, laimėję meno ir mokslo kategorijoje, savo interaktyvioje instaliacijoje „Duomenų sodas“ siūlo organizmo pagrindu veikiantį duomenų centrą. Jame naudojama DNR technologija, leidžianti saugoti ir išgauti skaitmeninius duomenis iš augalų DNR, kurie savo ruožtu gamina energiją ir sugeria CO2.
„Falling Walls“ konferencijoje autoriai aptarė, kaip DNR gali būti naudojama duomenims saugoti tūkstančius metų.
