Nors dar liko daug neatsakytų klausimų, tyrėjai teigia, kad jų išvados rodo, jog „ryšys tarp veido patrauklumo ir imuninės sistemos funkcijos greičiausiai egzistuoja“.
Tačiau dar neaišku, kiek tas ryšys patikimas.
Tiesa, slypinti už grožio, mokslininkus domina nuo pat evoliucijos atradimo. Universali grožio konstanta yra nuolatinis diskusijų šaltinis, o dėl to, kokia ji galėtų būti (jau nekalbant apie tai, ar ji apskritai egzistuoja), beveik nesutariama. Vis dėlto, per visą istoriją įvairios žmonių kultūros vienus fizinius bruožus laikė patraukliais, o į kitus nekreipė dėmesio, rašo „Science Alert“.
Nors objektyvus grožio standartas tebėra ginčytinas, kai kurie mokslininkai teigia, kad patraukliais laikomi veido bruožai iš tikrųjų gali būti geros sveikatos požymiai, o tai reiškia, kad žmonių patrauklumas gali būti naudingas mūsų palikuonių išlikimui.
Teoriškai tai intriguojanti idėja, tačiau jai trūksta kokybiškų įrodymų. Atsižvelgdami į tai, dabartinio tyrimo autoriai teigia, kad jų atlikta analizė yra iki šiol griežčiausia šioje sferoje.
Jų tyrime dalyvavo 159 jauni suaugusieji, kurių nuotraukas pagal patrauklumą internetinėse apklausose vertino 492 žmonės. Nufotografavus dalyvių veidus, kiekvienam asmeniui taip pat buvo atlikti keli testai, kuriais buvo vertinama imuninės sistemos būklė bei sveikata.
Analizuodami rezultatus, autoriai nustatė, kad žmonių, kurių veidai buvo vertinami kaip patrauklūs, imuninė sistema buvo palyginti sveikesnė, ypač kalbant apie bakterinį imunitetą.
Įdomu tai, kad tarp didesnio uždegimo ir dalyvių patrauklumo nebuvo jokio ryšio. Trumpai tariant, pagrindinė veido patrauklumo funkcija gali būti susijusi ne tiek su sergančio partnerio vengimu, kiek su partnerio, galinčio turėti įtakos būsimų palikuonių sveikatai, vengimu – bent jau hipotetiškai, rašo „Science Alert“.
Tyrimas taip pat atskleidė keletą įdomių lyčių skirtumų. Pavyzdžiui, vyrai dažniau buvo laikomi patraukliais, jei jų natūraliosios žudikės ląstelės veikė gerai. Šios ląstelės yra labai svarbios organizmui šalinant virusines infekcijas.
Moterys buvo laikomos patrauklesnėmis, jei jų kraujo plazmoje lėčiau augo bakterija, susijusi su mineralų, gliukozės ir antikūnų kiekiu kraujyje.
Rezultatai taip pat rodo, kad veido patrauklumas gali būti susijęs su imuniniais veiksniais, kurie gali būti perduodami genais, tačiau tai nereiškia, kad nėra ir kultūrinių veiksnių, darančių įtaką individualiam grožio suvokimui.
Galiausiai vieno tyrimo nepakanka, kad būtų galima nustatyti, kodėl egzistuoja žmonių estetika ir kokiu evoliuciniu tikslu, jei apskritai egzistuoja, gali būti naudojamas veido grožis. Reikės tolesnių tyrimų, kad būtų galima pakartoti šiuos rezultatus ir ištirti, kas lemia ryšį tarp fizinio patrauklumo ir imuninės funkcijos.
