Datos pasirinkimą nulėmė studentai
Balandžio 22 d. data buvo pasirinkta iš dalies todėl, kad ji pateko tarp universitetų pavasario atostogų ir baigiamųjų egzaminų, taip pat todėl, kad 1970 m., kai pradėta minėti Žemės diena, studentai paprastai buvo labiausiai motyvuoti įsitraukti į aplinkosaugos veiklą.
Šią datą išrinko Žemės dienos iniciatoriai – Viskonsino senatorius Gaylordas Nelsonas ir studentas Denisas Hayesas. Jis vėliau Žemės dieną paskelbė tarptautine ir įkūrė Žemės dienos tinklą.
Pastūmėjo naftos išsiliejimas
G.Nelsonas Žemės dieną pradėjo švęsti po to, kai 1969 m. Santa Barbaroje, Kalifornijoje, buvo užfiksuota išsiliejusios naftos žalą aplinkai.
1990 m. Žemės diena tapo pasauline
Praėjus maždaug 20 metų nuo Žemės dienos koncepcijos sukūrimo, kampanija pradėjo plisti tarptautiniu mastu. „Earth Day“ duomenimis, 1990 m. Žemės dienos demonstracijoje dalyvavo apie 200 mln. žmonių 141 šalyje.
Sulaukė kritikos dėl...V.Lenino
Pasak portalo „Grist“, pirmoji Žemės diena sulaukė griežto konservatyvių grupių pasipriešinimo. Jos bandė formuoti naratyvą, kad renginys buvo menkai pridengtas bandymas pagerbti Vladimiro Lenino 100-ąsias gimimo metines.
Įkvėpė šalis pradėti aplinkai naudingas iniciatyvas.
Žemės dienai tapus tarptautine, daugumoje šalių per pusę amžiaus buvo surengtos įspūdingos iniciatyvos.
Pavyzdžiui, 2012 m. Žemės dieną daugiau nei 100 tūkst. žmonių Kinijoje važiavo dviračiais, kad sumažintų išmetamo CO2 kiekį ir atkreiptų dėmesį į automobilių skleidžiamą taršą.
O štai 2019 m. balandžio mėn. tūkstančiuose JAV miestų ir miestelių sėkmingai prasidėjo Didžioji visuotinė švarinimosi akcija, kurios metu buvo surengta 5,3 tūkst. renginių ir dalyvavo daugiau kaip 510 tūkst. savanorių.
Tuo pat metu Indijoje buvo pradėta žymioji piliečių inicijuota kultinės Gango upės – garsiausios ir švenčiausios Indijos upės – valymo akcija, kuri apėmė 100 prie jos išsidėsčiusių miestų ir miestelių.
Kasmet dalyvauja milijardas žmonių
Apskaičiuota, kad kiekvienais metais Žemės dienoje įvairiais būdais dalyvauja apie milijardas žmonių. Tai sudaro apie 15 proc. pasaulio gyventojų. Dėl to Žemės diena taip pat yra viena didžiausių pasaulietinių švenčių.
Kiekvienais metais – po naują temą
2021 m. Žemės dienos tema buvo „Atgaivinkime mūsų Žemę“. Šia tema norėta priminti, kad turėtume ne tik norėti, bet ir privalome saugoti Žemės planetą.
2022 m. tema – „Investuok į mūsų planetą“, kurioje akcentuojama, kad reikia veikti drąsiai ir užtikrinti, jog visi vienodai prisidėtų prie mūsų planetos išsaugojimo ir apsaugos.
Padarė įtakos reikšmingiems sprendimams
Jungtinių Tautų (JT) Generalinė Asamblėja 2009 m. oficialiai pripažino balandžio 22-ąją Tarptautine Motinos Žemės diena, skelbia JT aplinkosaugos programa.
O 2016 m. Žemės dieną Jungtinės Tautos priėmė Paryžiaus klimato susitarimą, pagal kurį viso pasaulio valstybės siekė, kad pasaulinis atšilimas nepasiektų didesnės nei 1,5 Celsijaus ribos.
Mėnulio medis
2009 m. NASA pasodino istorinį „Mėnulio medį“ Žemės dienai paminėti.
1971 m. per „Apollo 14“ misiją į Mėnulį astronautas Stuartas Roosa atsigabeno lobelinės pušies, platano, saldymedžio, sekvojos ir duglaso eglės sėklų. S.Roosa ir jo sėklos 34 kartus skriejo aplink Mėnulį komandiniu moduliu „Kitty Hawk“. Mokslininkams buvo įdomu, ar kosminės mikrogravitacijos poveikis turės įtakos šių sėklų augimui grįžus į Žemę.
Medžiai iš šių sėklų buvo pasodinti aplink nacionalinius paminklus ir vietovėse visoje Amerikoje. Dešimtmečius augę greta savo žemiškųjų pusbrolių, Mėnulio medžiai nepasižymėjo jokiais išskirtinumais. 2009 m. Žemės dieną NASA Vašingtone pasodino antros kartos Mėnulio medžius.
Kaip švęsti Žemės dieną
Nereikia statytis saulės elektrinės ar visą dieną valgyti vien daržoves – prie šios šventės prisidėti galima pradedant smulkiomis iniciatyvomis.
Išrūšiuokite šiukšles, patikrinkite namus ir išjunkite visus nenaudojamus elektros prietaisus, nuspirkite daugkartinį kelioninį puodelį kavai ar pasodinkite medį. Kiekvienas gestas yra svarbus!
