Ši programa skatina talentingas mokslininkes tęsti tyrimus ir pagerbia už indėlį siekiant visuomenės pažangos. Programą „L’Oréal Baltic“ įgyvendina bendradarbiaudama su Baltijos šalių mokslų akademijomis ir UNESCO nacionalinėmis komisijomis. Iš viso stipendijos paskirtos septynioms Baltijos šalių mokslininkėms.
„Mokslininkės karjera atėjo palaipsniui, anksčiau svajodavau, kad būsiu gydytoja ir gydysiu žmones nuo įvairių ligų“, – sako R.Budvytytė. Ji mokykloje labiausiai domėjosi chemija ir biologija. Šie gamtos mokslai klaipėdietę atvedė į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, bioinžinerijos bakalauro studijas. Kadangi R.Budvytytė norėjo toliau gilintis į biocheminius procesus ir mechanizmus, vykstančius žmogaus organizme, pasirinko biochemijos magistrantūros studijas VU ir čia baigė doktorantūrą.
„Per doktorantūros studijas, kurias atlikau VU Biochemijos institute vadovaujant prof. Gintarui Valinčiui, turėjau galimybę aplankyti ir dirbti aukščiausio lygio laboratorijose JAV, pavyzdžiui, Nacionaliniame standartų ir technologijos institute, Carnegie Mellon universitete, kur buvo vystomi nauji fosfolipidiniai membranos modeliai. Šie moksliniai vizitai ir supantys žmonės paskatino toliau tęsti tyrimus būtent šioje srityje ir likti mokslo pasaulyje“, – pasakoja dr. R.Budvytytė.
Baigusi trečiosios pakopos studijas ji išvyko į podoktorantūros stažuotę Danijoje. Pusketvirtų metų praleido Kopenhagos universitete, Nielso Bohro institute, Membranos biofizikos grupėje pas profesorių Thomą Heimburgą, kuris žinomas dėl biologinių membranų termodinaminių savybių tyrimų. Jaunosios mokslininkės tiriamasis darbas buvo susijęs su biologinių membranų mechaniniais ir šilumos pokyčių matavimais elektriškai aktyviuose neuronuose.
Pašnekovė visuomet žinojo, kad tęs tyrimus Lietuvoje. Dar atliekant stažuotę buvo pakviesta po jos sugrįžti į VU Biochemijos institutą, tad nedvejodama kvietimą priėmė. 2016 m. dr. R.Budvytytė grįžo į naujai įkurtą VU Gyvybės mokslų centrą, į kurį buvo perkeltas Biochemijos institutas.
„VU Gyvybės mokslų centras turi moderniausią įrangą ir gerai įrengtas laboratorijas, kurios atitinka visus aukščiausio lygio mokslo centrams keliamus reikalavimus. Čia dirba patyrę tarptautinio lygio mokslininkai, kurie sukuria tinkamą aplinką jauniems tyrėjams siekti kokybiškų rezultatų. Džiaugiuosi galėdama dirbti šiame centre“, – sako dr. R.Budvytytė.
Ji Bioelektrochemijos ir biospektroskopijos skyriuje atlieka tyrimus, skirtus išsiaiškinti galimus veiksnius, susijusius su molekulinio lygio biocheminiais ir biofizikiniais įvykiais, sukeliančiais arba skatinančiais neurodegeneracines ligas, pavyzdžiui, Alzheimerio ir Parkinsono. Pasak mokslininkės, neurodegeneraciniai susirgimai – Alzheimerio, Parkinsono ligos, amiotrofinė paviršinė sklerozė, Huntingtono liga ir kiti – šiuo metu nepagydomi. Alzheimerio liga yra dažniausia progresuojanti liga, pasireiškianti mąstymo ir atminties sutrikimais, ryškiais psichinės būsenos pokyčiais.
„Ligos metu pažeidžiamos ir jai progresuojant miršta smegenų dalies, susijusios su mąstymu bei atmintimi, ląstelės. Neurodegeneracinėms ligoms būdingą patogenezę lydi netvarkių agreguotų baltymų atsiradimas ir jų kaupimasis neuronuose, o jų praradimą lemia tam tikrų netvarkingų baltymų kaupimasis smegenyse. Vienas iš neuronų pažaidos mechanizmų yra šių baltymų sankaupų tiesioginis poveikis ląstelės plazminei membranai. Mano projektas skirtas tirti tokių netvarkių baltymų ir fosfolipidinių membranų sąveiką, kuri gali padėti suprasti neurodegeneracijos priežastis“, – savo tyrimų aktualumą paaiškina mokslininkė.
Gerėjanti gyvenimo kokybė lemia žmonių vidutinės gyvenimo trukmės ilgėjimą. Senstant populiacijai sergančiųjų Alzheimerio liga skaičius tik didės. Nors ši liga nepagydoma, tačiau naujos žinios apie molekulines ir biologines ligos priežastis leidžia tikėtis naujų terapijos metodų bei vaistų sukūrimo. Tad, anot dr. R.Budvytytės, didžiausias iššūkis mokslininkams yra sukurti diagnostinius metodus, kurie leistų ligą diagnozuoti kuo ankstyvesnės stadijos.
„Remiantis epidemiologinių tyrimų duomenimis, prognozuojama, kad 2040 metais Europoje sergančiųjų Alzheimeriu bus 13,1 milijono, kas sudarys 2,5 procentus visos Europos Sąjungos populiacijos. Didžiausias sergamumas šiuo metu fiksuojamas Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje“, – reziumuoja mokslininkė. Ji programos „Moterims moksle“ 6000 eurų stipendiją vadina didele garbe ir tarsi įrodymu, patvirtinančiu jos tyrimų reikalingumą bei aktualumą, kas mokslininkę skatina tęsti darbus ir judėti pirmyn.
Baigusi darbo dieną pašnekovė dažniausiai skuba į sporto salę, kur pailsinti galvą ir pasikrauti jėgų bei energijos naujai dienai padeda krosfitas. Danijoje atrasta treniruočių programa, sudaryta iš gimnastikos, sunkiosios ir lengvosios atletikos, taip pat ištvermės sporto elementų, dr. R.Budvytytę sužavėjo visapusišku kūno treniravimu ir nuolatiniu tobulėjimu.
„Džiaugiuosi Vilniuje suradusi man patinkantį sporto klubą, trenerius ir žmones, su kuriais treniruojamės, motyvuojame vienas kitą. Manau, vienam būtų sunku treniruotis ir siekti rezultatų. Krosfito stiprybė yra bendruomenė“, – teigia mokslininkė. Nors treniruotėms ji skiria visą laisvalaikį, tačiau vasarą suranda laiko mėgautis gamta ir skaityti knygas, kurios, šypteli dr. R.Budvytytė, dažniausiai apima mokslo populiarinimą.
