Oumuamua asteroidas pirmasis istorijoje Saulės sistemoje aptiktas tarpžvaigždinis objektas, greitėja. Šio greitėjimo negali paaiškinti nei Saulės ar planetų gravitacija, nei Saulės vėjas. Tyrėjai padarė išvadą, kad Oumuamua greitina savi „varikliai“, tai yra, dėl Saulės poveikio garuojančių lakių medžiagų srovės – tai vyksta ir daugelyje kometų. Tyrimo rezultatai publikuoti „Nature“ žurnale.
Astronomai Oumuamua pirmą kartą aptiko 2017 metų spalio 18 dieną. Iš pradžių manyta, kad tai yra kometa. Tačiau objekto stebėjimai parodė, kad jis juda maždaug 26 kilometrų per sekundę greičiu neuždara hiperboline trajektorija. Tai reiškia, kad objektas atskriejo ne iš mūsų planetų sistemos ir netrukus iš jos išlėks. Mokslininkai neaptiko objekto požymių, būdingų kometai — aplink jį nebuvo dujų debesies (komos), todėl jis „perkvalifikuotas“ į asteroidus. Vėlesni stebėjimai optiniais teleskopais parodė, kad tai – labai ištęstos, cigarą primenančios formos, rausvo atspalvio ir didelio tankio objektas.
Europos kosmoso agentūros Prie Žemės artėjančių objektų koordinacinio centro astronomų grupė, vadovaujama Marco Micheli, atidžiai stebėjo Oumuamua, siekdama patikslinti jo trajektoriją. Mokslininkai naudojo kosminio teleskopo „Hubble“, ESO telekopo VLT Čilėje, o taip pat Prancūzijos ir Kanados teleskopo CFHT Havajuose duomenis. Iš viso trajektorija buvo išmatuota daugiau nei 400 kartų.
„Mūsų analizė parodė, kad stebimo objekto trajektorijos paaiškinti vien Saulės, planetų, Mėnulio, Plutono ir 16 stambiausių asteroidų juostos objektų gravitacija, o taip pat reliatyvistiniais efektais – neįmanoma“, — rašo mokslinkai.
Jie aptiko labai silpną „pašalinį“ pagreitį — apie 4,9·10⁻⁶ m/s², kuris kito atvirkščiai proporcingai orbitos spinduliui. Tyrimo autoriai išnagrinėjo galimas šio papildomo pagreičio priežastis, tarp kurių Jarkovskio efektas, nematomo palydovo poveikis, Oumuamua magnetino lauko (jeigu jis yra) sąveika su Saulės vėju. Tačiau galiausiai padaryta išvada, kad labiausiai tikėtina priežastis — iš artėjančio prie Saulės objekto paviršiaus besiveržiančių dujų ir dulkių srautų reaktyvinė jėga. „Degazacijos“ efektas pasireiškia kometoms, tačiau lig šiol jokių kometoms būdingų aktyvumo požymių Oumuamua nedemonstravo.
Mokslininkai iškėlė prielaidą, kad tarpžvaigždinio objekto paviršių dengiančios dulkės pernelyg rupios. Tokių stambių dalelių debesis gali būti pernelyg blyškus, kad jį būtų galima pastebėti, bet jo buvimas galėtų paaiškinti Oumuamua greičio kitimą.
Nežemiškųjų civilizacijų projekto „Breakthrough Listen“ dalyviai, siekdami išsiaiškinti, ar tarpžvaigždinis asteroidas neskleidžia jokių dirbtinių signalų, anksčiau organizavo stebėjimų seriją. Nieko neįprasto išgirsti nepavyko.
