Žuvis, turinti apskritą dantų eilę, dantytą liežuvį ir į ungurį panašią formą, vadinama jūrine nėge.
JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) duomenimis, jų tėvynė yra šiaurinė ir vakarinė Atlanto vandenyno dalis, tačiau į Didžiuosius ežerus jūrinė nėgė pateko maždaug XIX a. pradžioje per Velando kanalą, jungiantį Ontarijo ir Erio ežerus.
„Per dešimtmetį jos pateko į visus penkis Didžiuosius ežerus, kur greitai ėmė grobti komerciškai svarbias ežerų žuvis, įskaitant upėtakius, ešerius ir eršketus, – rašė NOAA. – Per šimtmetį upėtakių žvejyba žlugo, daugiausia dėl nekontroliuojamo jūrinių nėgių plitimo.“
Iki XX a. septintojo dešimtmečio šios žuvys sumažino metinį ežerinių upėtakių sugavimą Didžiųjų ežerų aukštupyje nuo maždaug 15 mln. iki pusės milijono svarų, rašė „Wired“.
Didžiųjų ežerų žvejybos komisija kartu su JAV Žuvų ir laukinės gamtos tarnyba bei Kanados Žuvininkystės ir vandenynų tarnyba buvo atsakingos už šios itin invazinės rūšies populiacijos valdymą, ir agentūros tai darė gana sėkmingai.
Žuvininkystės komisija savo interneto svetainėje skelbia, kad „daugelyje Didžiųjų ežerų rajonų jūrinių nėgių populiacija sumažėjo 90 proc“.
Tačiau 2020-2021 m. COVID-19 pandemija ir dėl jos atsiradę kelionių apribojimai sutrukdė agentūroms išvykti ir atlikti kai kurias populiacijos valdymo operacijas.
Dabar žvejybos vadovai teigia, kad parazitinių žuvų populiacija visuose Didžiuosiuose ežeruose tik padidėjo, pranešė „The Wall Street Journal“.
Neaišku, kiek tiksliai populiacija padidėjo, tačiau, remiantis 2022 m. ne pelno siekiančio mokslo leidinio „Undark Magazine“ ataskaita, už populiacijos kontrolę atsakingi ekipažai 2020 m. sugebėjo apdoroti tik apie 25 proc. tikslinių upelių. Kitais metais ekipažai pasiekė 75 proc. savo tikslų.
Šios kraupiai atrodančios žuvys aptinkamos ir Baltijos jūroje. Lietuvoje sugaunama Kuršių mariose ir Nemuno deltoje.
