Libano grupuotė „Hezbollah“ 5000 pranešimų gaviklių, kuriuose Izraelio šnipinėjimo agentūra „Mossad“ implantavo sprogmenų, importavo prieš kelis mėnesius, pranešė „Reuters“ agentūra.
Pranešimų gavikliai – mažas nešiojamasis ryšio prietaisas, kuris radijo dažnio signalu priima trumpąsias žinutes.
Pranešimų gavikliai (angl. pagers), naudoti skubiems pranešimams siųsti, savo pakilimą išgyveno dešimtajame dešimtmetyje, tačiau buvo išstumti iš rinkos mobiliųjų telefonų.
Kaip rašo ndtv.com, tai buvo labai svarbi bendravimo priemonė tokiems specialistams, kaip gydytojai, žurnalistai ar vadovai, nes jie galėjo gauti svarbius pranešimus ir garsinius perspėjimus net ir atokiose vietovėse.
Šio prietaiso veikimas buvo paprastas, tačiau efektyvus. Kai radijo bangomis buvo siunčiamas pranešimas, prietaisas įspėdavo naudotoją aiškiu garsiniu signalu. Tai reikšdavo, kad pranešimų gaviklio savininkui reikia susirasti netoliese esantį viešą telefono būdelę arba fiksuoto ryšio telefoną ir atsakyti į pranešimą.
Lietuvoje – pavėluotai pristatyta
Lietuvoje ši technologija niekada neišpopuliarėjo. „Telia“ vyriausias paslaugų architektas Tomas Grinevičius 15min teigė, kad pranešimų gavikliai, kurie rėmėsi vienpusiu ryšiu, Lietuvoje neprigijo, nes šios technologijos startas mūsų šalyje buvo pavėluotas.
„GSM, belaidžio ryšio plėtra ir SMS atsiradimas užmušė šią technologiją jai net nespėjus įsibėgėti. O įsibėgėjimui reikia daugelio metų, kad vartotojai prisirištų, matytų vertę. Tos vertės nebuvo, konkurencijos buvo mažai, nes tuo metu juos siūlė tik vienas ar du operatoriai“, – prisimena ekspertas.
Kol pasiekė Lietuvo rinką, pasaulyje ši technologija buvo žinoma jau seniai. Pirmąjį pranešimų gaviklį 1949 m. JAV užpatentavo išradėjas Alfredas Grossas, o terminą „peidžeris“ 1959 m. oficialiai užregistravo „Motorola“.
Tobulėjant technologijoms, šie prietaisai buvo gerokai patobulinti. Naujesniuose modeliuose buvo įrengtas nedidelis ekranas, todėl trumpąsias žinutes buvo galima rodyti tiesiai ant įrenginio.
Kodėl juos naudojo „Hezbollah“?
Nors paprasti vartotojai pranešimų gaviklius užmiršo, jų gamyba nenutrūko. Jų poreikis išliko dėl tam tikrų priežasčių.
Pavyzdžiui, JAV ligoninėse jie vis dar plačiai naudojami, nes radijo signalai prasiskverbia pro plieną ir betoną, nors mobiliojo ryšio ar „Wi-Fi“ signalai to padaryti negali, rašo „The New York Times“.
Pasak leidinio, „Hezbollah“ daugelį metų naudojo šiuos įrenginius, nes jų pranešimus perimti tretiesiems asmenims yra sunkiau. Juos taip pat gali būti sunkiau susekti nei išmaniuosius telefonus, nes juose nėra modernesnių navigacijos technologijų, pavyzdžiui, GPS.
Be to, pranešimų gavikliai laikomi patikimesniais už telefonus, nes jie naudoja radijo dažnius, kurie veikia net ir tada, kai mobiliojo ryšio tinklai yra perkrauti arba nėra galimybės naudotis belaidžiu internetu.
Pasak pramonės duomenų analizės bendrovės „Cognitive Market Research“, 2023 m. pasaulinės pranešimų gaviklių rinkos dydis siekė 1,6 mlrd. dolerių. Taivane ir Kinijoje yra dešimtys gamintojų, gaminančių įvairių rūšių pranešimų gaviklius.
Tiesa, pranešimų gaviklių naudojimas atgimė ir kitu formatu. Restoranuose, tame tarpe ir Lietuvoje, maistą užsisakiusiems klientams duodami prietaisai, kurie pradeda pypsėti, kai užsakymas paruoštas – jie taip pat naudoja pranešimų gaviklio technologiją.
„Šitas pranešimų gaviklis paprastesnis, jis be ekrano ir tik vibruoja. Taigi pranešimų gavikliai neišnykę, tik tapę ne vieša paslauga, o taikomąja“, – apibendrino T.Grinevičius.
