1.Visko pradžia – telegrafo išradimas. Telegrafo išradėju laikomas Samuelis Morzė, jis savo išradimą užpatentavo JAV 1837 metais. Tačiau pirmąją žinutę telegrafu išradėjas pasiuntė ne iš karto – išradimą tobulino dar
septynis metus. „Ką Dievas sukūrė!“ – tokius Morzės žodžius perteikė pirmoji telegrama.
2. Pasisveikinimas telefonu. 1876 metais telefono išradimą užpatentavęs Aleksandras Grehamas Belas telefonu siūlė sveikintis, tariant žodį „ahoy“. Vis dėlto, prigijo kito išradėjo, Tomo Edinsono, pasiūlytas „hallo“ (liet. labas).
3. Genijaus pagerbimas. A. Belui mirus, norint pagerbti jo atminimą, Jungtinėse Amerikos Valstijose 14 milijonų telefonų nustojo skambėti visą minutę.
4. Mobilumo užuomazgos. Mobiliųjų telefonų protėviais galima laikyti nešiojamas radijas, karių pradėtas naudoti Antrojo pasaulinio karo
pradžioje. Vienas toks įrenginys svėrė apie 13 kg, o jo radijo bangų aprėpties zona tebuvo apie 8 km.
5. Judantys paveikslėliai pavergę žmoniją. Pirmoji televizijos stotis pradėjo veikti 1928 metais Čikagoje. Iš pradžių ji buvo pusiau mechaninė, pusiau elektrinė. Viskas pasikeitė 1936 metais – Berlyno olimpinių žaidynių metu vaizdą jau buvo įmanoma transliuoti vien elektroniniu būdu. Masiškai televizija pradėta žiūrėti po Antrojo pasaulinio karo.
6. Internetas dėl karo? Internetas išrastas, siekiant apsaugoti kompiuterių tinklą atominio karo atveju. To siekdama JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA sukūrė pirmąjį uždarą kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklą, pavadinimu ARPANET.
7. Pirmasis skaitmeninis laiškas. Kaip pirma telegrafo žinutė ar telefono atsiradimas, taip ir pirmasis elektroninis laiškas žymi lūžį komunikacijos evoliucijoje. 1971 metais kompiuterių inžinierius Rėjus Tomlinsonas išsiuntė
pirmąją elektroninę žinutę. Tiesa, jos turinys nebuvo itin kūrybiškas, ar įsimintinas. Anot inžinieriaus, tai buvo „kažkas panašaus į raidžių eilę QWERTYUIOP”.
8. Nenutrūkstantis bendravimas. Niekas nepaprieštaraus, kad visuomenės informacijos sklaidą pakeitė išmanieji telefonai. Per dieną žmogus vidutiniškai praleidžia 2,7 valandos bendraudamas išmaniajame telefone. Tai yra viena trečioji laiko, kurią dažnas skiria miegui ir dvigubai daugiau nei daugelio praleidžiama valgant.
9. Nerealiai brangi realybė. Tai, kad virtuali realybė taps dar viena nauja visuomenės susisiekimo priemonė, buvo kalbama dar 9-ajame dešimtmetyje, sukūrus pirmus komercinius prietaisus. Vis dėlto, dėl be galo didelės įrangos kainos, žmonės į ją net žiūrėti nežiūrėjo.
10. Virtuali realybė prieinama visiems. Pastaraisiais metais technologijų gamintojai pristatė ne vieną sprendimą, kuris virtualią realybę darė vis labiau prieinama informacijos perdavimo forma. Pavyzdžiui, kompanija „Samsung“ sukūrė specialius „Gear VR“ akinius, kai virtualios realybės įrenginys gaunamas tiesiog į juos įstačius išmanųjį telefoną. Belieka laukti, virtuali realybė taps visuotiniu reiškiniu.
