Oksfordo universiteto tyrėjai praėjusių metų lapkritį paskelbė JAV darbo rinkos tyrimą. Jie 702 JAV profesijas suskirstė į tris kategorijas pagal rizikos laipsnį, kiek jas gali paveikti robotizacija. Tyrimo išvadose skelbiama, kad didžiausios rizikos grupėje atsiduria 47 proc. visų profesijų, tarp jų – transporto, logistikos, gamybos, mažmeninės prekybos sričių darbuotojai.
Tyrime skelbiama, kad pačios saugiausios darbo vietos yra kūrybinės ir tos, kurios reikalauja specifinių profesionalių įgūdžių.
Be to, automatizacijos banga apims ne tik gamyklų darbuotojus, bet ir buhalterius, telerinkodaros specialistus ir nekilnojamojo turto agentus.
Tyrime skelbiama, kad pačios saugiausios darbo vietos yra kūrybinės ir tos, kurios reikalauja specifinių profesionalių įgūdžių.
Kuo labiau įmonės bus robotizuojamos, tuo daugiau žmonių darbo vietų mažės ir tuo daugiau pinigų nusės įmonių kišenėse. Šis tyrimas sudaro šios savaitės „The Economist“ viršelio istorijos pagrindą. Straipsnyje skelbiama, kad dėl robotizacijos didės ir socialinė atskirtis – turtingieji dar labiau turtės, o neturtingieji visiškai neteks darbo vietų.
Paprastai darbo vietas technologijos keisdavo cikliškai – senos darbo vietos būdavo pakeičiamos naujomis, modernesnėmis. Tačiau šis ciklas visiškai kitoks – naujų darbo vietų beveik nesukuriama.
Apie socialinę atskirtį byloja ir didžiųjų technologijų įmonių statistika: „Facebook“, „Google“, „Apple“ ir „Amazon“ kartu sudėjus vertos daugiau kaip trilijono dolerių, tačiau jos per pastaruosius metus įdarbino vos 150 tūkst. darbuotojų.
