Skaitmeninių paslaugų aktas yra vienas ambicingiausių su skaitmeninėmis taisyklėmis susijusių projektų, kurį Europos Sąjunga parengė technologijų srityje.
Jis skirtas užtikrinti vartotojų saugumą internete ir sustabdyti žalingo turinio, kuris yra neteisėtas arba pažeidžia platformos paslaugų teikimo sąlygas, pavyzdžiui, genocido ar anoreksijos propagavimas, plitimą. Taip pat siekiama apsaugoti pagrindines europiečių teises, tokias kaip privatumas ir žodžio laisvė.
Kai kurios interneto platformos, kurioms reikalavimų nesilaikymo atveju gali grėsti milijardinės baudos, jau pradėjo vykdyti pakeitimus.
Apžvelgiame situaciją:
Platformos, kurioms taikomos šios taisyklės
Iki šiol jų yra 19. Tarp jų – aštuoni socialiniai tinklai: „Facebook“, „TikTok“, „X“, „YouTube“, „Instagram“, „LinkedIn“, „Pinterest“ ir „Snapchat“.
Tarp jų patenka ir apsipirkimo platformos „Google Shopping“, „Amazon“, Kinijos „Alibaba AliExpress“ ir Vokietijos „Zalando“, taip pat viešojo apgyvendinimo įstaigų užsakymo internetu platforma „Booking“.
Taisyklės taikomos ir mobiliųjų programėlių parduotuvėms „Google Play“ bei „App Store“, taip pat „Google“ paieškos sistemai ir „Microsoft“ paieškos sistemai „Bing“.
Sąrašą papildo „Google Maps“ ir „Wikipedia“.
Kitų interneto bendrovių likimas
Sąrašas sudarytas remiantis platformų pateiktais skaičiais. Toms, kurios turi 45 mln. ar daugiau vartotojų, arba 10 proc. visų ES gyventojų, bus taikomas aukščiausias reguliavimo lygis.
Vis dėlto ES pareigūnai atkreipė dėmesį, kad bloko sąraše nėra kai kurių didelių įmonių, pavyzdžiui, „eBay“, „Airbnb“, „Netflix“ ir net „PornHub“. Sąrašas nėra galutinis ir tikėtina, kad vėliau į jį bus įtrauktos kitos platformos.
Skaitmeninių paslaugų akto reikalavimų ilgainiui turės laikytis visos skaitmenines paslaugas europiečiams teikiančios bendrovės. Tačiau jos turės mažiau įsipareigojimų nei didžiausios platformos ir prieš reikalavimų laikymosi pradžią turės papildomą pusmetį tam pasirengti.
„Meta Platforms“, motyvuodama neapibrėžtumu dėl naujų taisyklių, atidėjo savo „X“ konkurentės „Threads“ pristatymą ES.
Pokyčiai
Platformos pradėjo diegti naujus būdus, kaip Europos vartotojai gali pranešti apie neteisėtą internetinį turinį ir abejotinus produktus. Įmonės privalės greitai ir objektyviai tai pašalinti.
„Amazon“ atidarė naują kanalą, kuriuo galima pranešti apie įtariamus neteisėtus produktus, ir teikia daugiau informacijos apie trečiųjų šalių prekybininkus.
Savo ruožtu „TikTok“ suteikė vartotojams papildomą galimybę pranešti apie turinį, įskaitant reklamą, kuris, jų manymu, yra neteisėtas. Tokios kategorijos, kaip neapykantos kalba ir priekabiavimas, savižudybės ir savęs žalojimas, dezinformacija arba sukčiavimas ir apgavystės, padės jiems tiksliai įvardyti problemą.
Šios platformos, priklausiančios kinų milžinei „ByteDance“, teigimu, nauja speciali moderatorių ir teisės specialistų komanda tuomet nustatys, ar pažymėtas turinys pažeidžia jos politiką, ar yra neteisėtas ir turėtų būti pašalintas. „TikTok“ nurodo, kad pašalinimo priežastis bus paaiškinta medžiagą paskelbusiam ir ją pažymėjusiam asmenims, o sprendimus bus galima apskųsti.
Programėlės vartotojai gali išjungti sistemas, rekomenduojančias vaizdo įrašus pagal tai, ką vartotojas žiūrėjo anksčiau. Tokios sistemos sulaukia kritikos, teigiant, kad dėl jų socialinių tinklų vartotojai vis dažniau susiduria su radikalia medžiaga.
Išjungus asmenines rekomendacijas, „TikTok“ kanalai Europos vartotojams vietoj to siūlytų vaizdo įrašus pagal tai, kas populiaru jų vietovėje ir visame pasaulyje.
Pagal Skaitmeninių paslaugų aktą draudžiama į pažeidžiamų kategorijų asmenis, įskaitant vaikus, nukreipti skelbimus.
„Snapchat“ teigimu, reklamuotojai nebegalės nukreipti personalizavimo ir optimizavimo įrankių į ES šalių ir Jungtinės Karalystės paauglius. 18 metų ir vyresniems „Snapchat“ vartotojams taip pat bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir jų matomų reklamų kontrolė, įskaitant išsamią informaciją ir įžvalgas apie tai, kodėl jiems rodomos konkrečios reklamos.
„TikTok“ atliko panašius pakeitimus, neleisdama 13–17 metų vartotojams gauti personalizuotų reklamų, pagrįstų jų veikla pačioje programėlėje ar už jos ribų.
Pasipriešinimas
Vokietijos internetinė mados ir gyvenimo būdo prekių mažmenininkė „Zalando“ pateikė teisinį skundą dėl įtraukimo į Skaitmeninių paslaugų akto didžiausių internetinių platformų sąrašą, teigdama, kad su ja elgiamasi nesąžiningai.
Nepaisant to, „Zalando“ savo svetainėje pradeda naudoti turinio žymėjimo sistemas, nors rizika, kad neteisėta medžiaga gali atsidurti tarp itin kruopščiai parinktos drabužių, krepšių ir batų kolekcijos, yra nedidelė.
Aurelie Caulier (Oreli Koljė), „Zalando“ viešųjų reikalų vadovė ES, sakė, kad bendrovė remia Skaitmeninių paslaugų aktą, ir pridūrė, kad vartotojams tai atneš daug teigiamų pokyčių.
Tačiau, anot jos, apskritai „Zalando“ nekelia sisteminės rizikos, todėl įmonė neturėtų priklausyti šiai kategorijai.
Panašią bylą aukščiausios instancijos ES teismui pateikė ir „Amazon“.
Taisyklių nesilaikymo pasekmės
Pareigūnai įspėjo technologijų bendroves, kad už pažeidimus gali būti skirtos baudos, siekiančios iki 6 proc. jų pasaulinių pajamų, o tai gali siekti milijardus eurų, arba net uždrausta vykdyti veiklą ES. Tačiau nereikėtų tikėtis, kad baudos už atskirus pažeidimus, pavyzdžiui, už konkretaus neapykantą skatinančio vaizdo įrašo nepanaikinimą, bus taikomos iš karto.
Skaitmeninių paslaugų aktas labiau skirtas išsiaiškinti, ar technologijų įmonės taiko tinkamus procesus, kad sumažintų žalą, kurią jų algoritmais grindžiamos rekomendacijų sistemos gali padaryti vartotojams. Iš esmės jos turės leisti Europos Komisijai pažvelgti, kaip veikia jų algoritmai.
ES pareigūnams, viena vertus, rūpi vartotojų elgesys, pavyzdžiui, patyčios ir neteisėto turinio skleidimas, tačiau jiems taip pat svarbu, kaip platformos veikia ir kaip jos prisideda prie neigiamo poveikio, sakė Rytų Anglijos universiteto docentė Sally Broughton Micova (Seli Broton Micova).
Jos teigimu, be kita ko, reikia išnagrinėti, kaip platformose integruojamos skaitmeninės reklamos sistemos, kurios gali kategorizuoti vartotojus, nukreipiant į juos kenksmingą medžiagą, pavyzdžiui, dezinformaciją, arba kaip veikia jų gyvų transliacijų sistemos, kurios gali būti naudojamos teroristiniam turiniui skleisti.
Pagal taisykles didžiausios platformos turės nustatyti ir įvertinti galimą sisteminę riziką ir tai, ar jos daro pakankamai, kad ją sumažintų. Šie rizikos vertinimai turi būti atlikti iki rugpjūčio pabaigos, o vėliau bus atliktas nepriklausomas auditas.
Tikimasi, kad auditas bus pagrindinė priemonė atitikčiai tikrinti, nors šis Briuselio planas sulaukė kritikos dėl to, kad jame trūksta išsamios informacijos, todėl neaišku, kaip šis procesas veiks.
Likęs pasaulis
Teigiama, kad pokyčiai Europos mastu gali turėti pasaulinį poveikį. Internetinė enciklopedija „Wikipedia“ koreguoja savo politiką ir paslaugų teikimo sąlygas, kad būtų galima pateikti daugiau informacijos apie probleminius vartotojus ir turinį.
Pasak ne pelno siekiančios organizacijos „Wikimedia Foundation“, prižiūrinčios „Wikipedia“, šie pakeitimai neapsiribos tik Europa.
„Wikimedia“ projektams visame pasaulyje taikomos taisyklės ir procesai, įskaitant bet kokius pakeitimus, susijusius su Skaitmeninių paslaugų aktu, yra kuo universalesni. Tai reiškia, kad mūsų vartojimo sąlygų ir vidaus veiksmų politikos pakeitimai bus įgyvendinami visame pasaulyje“, – teigiama pranešime.
Anot S. Broughton Micovos, technologijų bendrovėms bus sunku apriboti su Skaitmeninių paslaugų aktu susijusius pokyčius. Ji pridūrė, kad skaitmeninės reklamos tinklai nėra izoliuoti Europoje, o socialinių tinklų nuomonės formuotojų turinys gali būti pasiekiamas visame pasaulyje.
„[Naujosios taisyklės] kreipiamos į daugiakanalius tinklus, kurie veikia visame pasaulyje, – sakė ji. – Taigi, kai tik bus imtasi tam tikrų priemonių, jos sukels padarinius.“
