Šiuo atveju turtas – tai kelios internete smarkiai išgarsėjusios ir išplitusios asmenukės, kurias makaka 2011 metais užfiksavo Tangkoko rezervate Indonezijos Sulavesio saloje. Beždžionės advokatais pasiskyrusi organizacija „People for the Ethical Treatment of Animals“ (PETA) pateikė ieškinį britui laukinės gamtos fotografui Davidui Slateriui, kurio kamerą džiunglių fotografavimo metu nusičiupo ir populiariuosius kadrus nupyškino beždžionė.
D.Slateris publikavo knygą, kurioje buvo ir Naruto asmenukės. Dabar beždžionė, atstovaujama organizacijos PETA, siekia žalos atlyginimo už autoriaus teisių pažeidimus, kuriuos, neva, padarė D.Slateris ir internetinė publikavimo platforma „Blurb“, kurioje buvo platinamos nuotraukos.
Bet jeigu jums tai atrodo kaip truputėlį beprotiška situacija, labiau tinkama filmų „Beždžionių planeta“ scenarijui, tikrai nesate vienas toks.
Federalinis teisėjas, nagrinėjęs pirmąją autorių teisių pažeidimo bylą, praėjusiais metais priėmė sprendimą, kad gyvūnai negali būti autorių teisių turėtojai. Ir, anot apygardos teisėjo Williamo Oricko, JAV teisėje pakeisti gali tik Kongresas ir prezidentas. „Jeigu jie mano, kad gyvūnai turi teisę būti autorių teisių turėtojais, jie, manau, tai gali įtraukti į konstituciją“, – sakė teisėjas.
PETA apeliacija
PETA tvirtina, kad Naruto yra teisėtas autorių teisių turėtojas, nes pagal JAV autorių teisę nuotraukų intelektinė nuosavybė priklauso tam, kuris nuotrauką užfiksavo. Tai yra tiesa, tačiau ne tada, kai autorius yra beždžionė. Be to, JAV Autorių teisių apsaugos biuras teigia, kad D.Slateris negali būti autorių teisių savininku, nes ne jis tuos kadrus užfiksavo. Darbai, „sukurti gamtos, augalų ar gyvūnų“, negali būti saugomi pagal autorių teisių apsaugos įstatymus, tvirtina Autorių teisių apsaugos biuras.
PETA tvirtina, kad jeigu Naruto būtų suteiktos autorystės teisės, už jas gautos lėšos būtų panaudotos siekiant gerinti Naruto ir kitų beždžionių gyvenamąją aplinką.
„Kadangi autorių teisių apsauga iš esmės egzistuoja tam, kad skatintų visuomenės susidomėjimą kūrybine veikla ir jos produktyvumą, daroma išvada, kad pagal Autorinių teisių įstatymą teisių apsauga nepriklauso nuo žmonijos ar autoriaus, bet nuo paties darbo originalumo“, – apeliacijos paraiškoje rašė PETA. „Autorių teisių įstatymas turėtų būti taikomas plačiai ir ilgainiui apimti tokias sritis, kurios nebuvo žinomos šio įstatymo kūrimo metu“, – teigia PETA.
Tuo tarpu D.Slaterio pareiškime teismui žodžiai nebuvo vyniojami į vatą.
„Pagal galiojantį Apygardos teismo precedentą, beždžionės ieškinys nėra priimtinas pagal jokį Kongreso priimtą įstatymą, nebent teisės aktuose būtų aiškiai nurodyta gyvūnų teisė kelti ieškinius. Neabejotina, kad Kongresas niekada aiškiai nepareiškė, kad gyvūnai gali turėti kokių nors teisių pagal dabar galiojantį Autorių teisių įstatymą“, – rašoma D.Slaterio pareiškime.
Tokios pačios pozicijos laikosi ir nuotraukas platinanti svetainė „Blurb“.
„Nors pateikusieji apeliaciją tvirtina, kad Autorių teisių įstatymas leidžia gyvūnams pateikti ieškinį, nes autorystė nėra vien žmonėms suteikiama teisė, nei aiškus Autorių teisių įstatymo išdėstymas, nei jį interpretuojanti jurisprudencija nepalaiko apeliacijos pateikėjo argumentų“, – pareiškime rašė svetainės atstovai.
Notrdamo universiteto primatologas Augustinas Fuentesas mano, kad šioje byloje turėtų laimėti Naruto.
„Šioje byloje moksliniai duomenys neabejotinai palaiko plačią interpretaciją, kad Naruto pasižymi pakankamais protiniais gebėjimais būti autoriumi ir jo elgesys atitinka meninės ekspresijos apibrėžimą“, – rašė ekspertas.
