Apie telefono kepimą mikrobangų krosnelėje, gręžimą grąžtu bei kitus originalius telefonų savininkų bandymus „gydyti“ ar patobulinti savo įrenginius pasakoja MTTC techninio skyriaus vadovas Andrius Mieželis.
„Rinkodaros poveikis išmaniųjų telefonų rinkoje yra toks stiprus, jog didelė dalis vartotojų savo įrenginius nori keisti dažniau nei kartą per metus. Įsigyti naują telefoną kainuoja, bet noras toks stiprus, kad pasitaiko naudotojų, kurie ieško būdų susigrąžinti pinigus už nebetenkinantį modelį arba jį pasikeisti. Tokiais atvejais neretai ryžtamasi netikėtoms avantiūroms“, – sako A. Mieželis.
MTTC duomenimis, nors remonto užklausų visuomet pagausėja po didžiausių metų švenčių, įdomiausia gedimų pagausėjimo tendencija – visiškai netikėta. Remonto specialistai ją vadina „priešpaskutinio telefono sindromu“.
„Tai jau tampa taisykle, kad vos pasirodžius naujam telefono modeliui net 3 kartus padaugėja vartotojų, kurie kreipiasi į mus siekdami gauti broko nurašymo aktą ankstesnei to modelio versijai. Broko nurašymo aktas yra dokumentas, suteikiantis vartotojui teisę reikalauti grąžinti pinigus už nekokybišką prekę. Kitaip sakant, jie siekia susigrąžinti pirkimo metu sumokėtus pinigus už savo esamą telefoną ir įsigyti naują jo versiją, kuri dažniausiai kainuoja panašiai. Visuomet atliekame išsamią įrenginio apžiūrą pagal gamintojų reikalavimus, tačiau tokiais atvejais dažniausiai paaiškėja, kad su įrenginiu viskas gerai“, – pasakoja A. Mieželis.
Jis pastebėjo, kad tarp vartotojų egzistuoja mitas, jog jei tris kartus į oficialų serviso centrą buvo kreiptasi dėl to paties gedimo, vartotojui bus išrašytas broko aktas. Pagrindinė tokių kreipimųsi priežastis dažniausiai būna lėtas įrenginio veikimas arba netikėti persikrovimai. Visgi išsami įrenginio patikra daugeliu atvejų parodo, jog šios bėdos susiję ne su broku, o su įdiegta netinkama programine įranga.
Sugadina telefoną, kad gautų naują
Būna atvejų, kai patikrinus sugedusį telefoną matosi, jog įrenginį buvo bandoma „išbrokuoti“ specialiai, o vienas populiariausių bandymų „išbrokuoti“ yra susijęs su drėgmei atspariais telefonais.
„Vartotojai, turintys tokio tipo išmaniuosius, nusprendžia išbandyti jų ribas. Pavyzdžiui, panardina į didesnį vandens gylį nei gamintojai rekomenduoja, po vandeniu laiko pernelyg ilgai arba panardina neuždarius jungčių. Natūralu, kad tokioms apkrovoms telefonai nėra pritaikyti, todėl peršlampa ir kalti lieka neatsargūs naudotojai“, – teigia A. Mieželis.
Sušlapus telefonui jis pataria nesiimti drastiškų priemonių jį išdžiovinti, o kilus abejonėms dėl telefono būklės – kreiptis į autorizuoto serviso centro specialistus.
„Esam turėję keletą atvejų, kai sušlapusį telefoną žmonės bandė džiovinti mikrobangų krosnelėje. To tikrai geriau nedaryti, nes įrenginiai tiesiog iškepė – išdegė visa telefono ryšio trakto grandinė. Galima sakyti, jog tų telefonų savininkams pasisekė, kad nekilo didesnių bėdų, tokių kaip gaisras“, – pasakoja A. Mieželis.
Jei ausinių jungties nėra, jos ir neturi būti
Nors ir ne dažnai, tačiau pasitaiko atvejų, kai telefonų savininkų fantazija stebina net visko mačiusius, o vartotojų bandymai patobulinti savo įrenginius būna itin avantiūristiški.
„Buvo keli įdomūs atsitikimai su telefonais, neturinčiais standartinės ausinių jungties. Internete buvo pasklidęs vaizdo įrašas apie neva paslėptą ausinių jungtį įrenginiuose, kur jos nesimato iš išorės. Vaizdo įraše buvo pasakojama ir rodoma, kaip pragręžti ausinių jungtį toje vietoje, kur ji būdavo ankstesniuose to telefono modeliuose. Atrodo neįtikėtina, tačiau atsirado patikėjusių šiuo mitu ir pabandžiusių ausinių jungtį išgręžti savo įrenginiuose. Šių atvejų pabaiga aiški – telefoną galima sugadinti taip, kad beliks jį tiesiog išmesti“, – teigia MTTC techninio skyriaus vadovas Andrius Mieželis.
Anot jo, šiuolaikiniai telefonai nėra pritaikyti modifikacijoms buitinėmis sąlygomis. Norint atlikti bet kokius veiksmus su telefono techniniais komponentais, reikalinga speciali įranga ir žinios. Net ir mažiausias netikslumas bandant telefoną remontuoti namuose gali baigtis įrenginio sugadinimu.
