Bendrovės technologijų vadovo Andriaus Šemeškevičiaus teigimu, LAKD siekia, kad „Telia Lietuva“ įsipareigotų rūpintis ne tik naujaisiais šviesolaidžio kabeliais, bet ir nutiestais anksčiau.
„Vis dar turime problemų su LAKD, kadangi į bazines 5G stotis turime atitempti šviesolaidį, bet iš esmės negauname leidimų tai padaryti. Prašome leidimo tiesti šviesolaidį kelio apsaugos zonoje. Su mumis nederinama sutartis“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje sakė A.Šemeškevičius.
„Yra primetama sutartis su visais kitais keliais, visa infrastruktūra. Nelygiavertės sąlygos. Iš esmės, norime tiesti vieną šviesolaidį, o mums sakoma, kad turime įsipareigoti už visus šviesolaidžius, kurie iki šių dienų patiesti Lietuvoje. (...) Reikalavimas yra, kad esant reikalui, savo lėšomis juos iškeltume. Jeigu kelią platins Vilnius-Molėtai, kad tame kelyje, jeigu apsaugos zonoje bus mūsų kabeliai, kad juos iškeltume. (...) 5G negalime vystyti dėl trūkumo arba dėl galimybės pravesti šviesolaidį“, – pridūrė „Telia Lietuva“ atstovas.
Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė sako, kad ši problema „daug gilesnė“.
„Tokias pačias sutartis turi ir ESO, ir plačiajuostis. Tai (šviesolaidžių priežiūra – BNS) turi apimti ne tik naują, bet ir buvusią infrastruktūrą“, – posėdyje tvirtino ji.
Tuo metu Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitečio vadovas Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad „be pataisų problemos išspręsti nepavyks“. Anot jo, kadangi 5G plėtra yra nacionalinės svarbos projektas, reikia sudaryti sąlygas, kad jis būtų diegiamas sparčiau.
Anot jo, būtų sprendžiama ne tik kabelių, bet visos infrastruktūros priežiūros problema. Ką konkrečiai siūlys keisti, jis kol kas nedetalizavo.
„Maksimaliai skubos tvarka (...) stengsimės lengvinti (sąlygas – BNS)“, – po posėdžio BNS sakė parlamentaras.
Pasak jo, jeigu operatoriai nenori rūpintis anksčiau įrengta infrastruktūra, ją turi perduoti valstybei ar įmonei, kuri už mokestį ją administruotų.
LAKD Transporto infrastruktūros planavimo ir inovacijų departamento direktorius Aivaras Vilkelis BNS nurodė, kad direkcija sutinka, jog tinklų klojimo darbai vyktų kelio apsaugos zonoje.
„Suprasdami ryšių plėtros svarbą šalies mastu išskirtinais atvejais direkcija leidžia darbus vykdyti ir kelyje, kai nėra alternatyvų tinklus tiesti kitoje žemėje, pavyzdžiui, laisvoje valstybinėje žemėje, privačiuose sklypuose ir panašiai“, – teigė A.Vilkelis.
Pasak jo, direkcija yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutarčių su dalimi inžinerinių tinklų savininkų ir kviečia tokiomis pačiomis sąlygomis ir kitus inžinerinių tinklų savininkus bendradarbiauti.
„Tokios sutartys palengvina tiek tinklų savininkams vykdyti projektus, tiek ir direkcijai įgyvendinti kelių projektus“, – tvirtina Kelių direkcijos atstovas.
A.Vilkelis, be kita ko, pabrėžė, kad ne vietoje nutiesti inžineriniai tinklai dažnai prailgina ir pabrangina kelių projektų įgyvendinimo laiką, nes norint įrengti, pavyzdžiui, eismo saugos priemones, inžineriniai tinklai pirmiausia turi būti iškelti.