„Tai yra gera metų pradžia. Tikėjimas yra toks, kad tikimės daugiau į gerąją pusę. Pernai pirma metų pusė buvo sandorių užbaigimas ir spurtas išėjo antroje metų pusėje. Dabar tuo geru tempu pradedame metus. Lūkesčiai teigiami. Augimą tikimės išlaikyti“, – spaudos konferencijoje kalbėjo „Telia Lietuvos“ vadovas Kęstutis Šliužas.
„Telia Lietuvos“ pardavimo pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2017-ųjų sausio–kovo mėnesiais, išaugo 6,9 proc. iki 90,762 mln. eurų, grynasis pelnas – 25,2 proc. iki 11,967 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų, 8,6 proc. iki 30,985 mln. eurų. K.Šliužo teigimu, finansinių rodiklių gerėjimą lėmė augantis klientų kiekis ir didinamas įmonės veiklos efektyvumas.
Pasak įmonės vadovo, šiemet „Telia Lietuva“ į plėtrą ketina investuoti daugiau nei 50 mln. eurų.
„Čia dabar daugiau pirmo ketvirčio sezoninis dalykas. Visai neblogas oras toliau plėsti optiką. Bendras lygis – virš 50 mln. Tokio lygio ir turėtų būti investicijos“, – teigė K. Šliužas.
Pernai „Telia Lietuva“ į plėtrą investavo 63,8 mln. eurų (10,6 proc. daugiau nei 2016 metais), o per tris šių metų mėnesius – 13,6 mln. eurų, arba 5,4 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą.
Didžioji dalis investicijų, iš viso 10,3 mln. eurų, pirmąjį ketvirtį buvo skirta šviesolaidinio interneto infrastruktūros ir mobiliojo ryšio tinklo pajėgumų plėtrai. Likusi dalis lėšų investuota į bendrovės IT sistemų tobulinimą diegiant vieningą klientų aptarnavimo ir verslo valdymo sistemą.
K.Šliužo teigimu, mobiliojo interneto vartojimui Lietuvoje dar yra labai daug erdvės augti - bendrame įmonės tinklais perduodamų duomenų sraute jie teužima apie 3 proc., o liūto dalį sudaro televizijos signalo perdavimas. „Telia Lietuva“ technikos direktoriaus Andriaus Šemeškevičiaus teigimu, šioje situacijoje svarbi ir bazinių stočių užimtumo situacija: kai kurios stotys savo potencialą išnaudoja pilnai arba beveik pilnai, ypač masinių renginių metu miestų centruose, kai tuo tarpu provincijoje esančios, sunkiau pasiekiamas vietoves aptarnaujančios bazinės stotys yra išnaudojamos kur kas mažiau.
K.Šliužas tvirtino, kad „Netflix“ paslaugų teikimas Lietuvoje „Telia“ veiklos praktiškai visiškai nepaveikė: nei dėl šios interneto televizijos pastebimai padidėjo persiunčiamų duomenų srautai, nei mažėjo pačių „Telia Lietuva“ teikiamų interaktyviosios televizijos klientų kiekis. „Taip yra dėl to, kad jie nepasiūlo turinio. Visas jų turinys yra anglų kalba, ir tas ribotas“. Anot įmonės vadovo, kur kas stipresnis efektas buvo juntamas kai televiziją HD raiška pradėjo transliuoti TV3 – piko metu duomenų srautai, keliaujantys „Telia“ tinklais, buvo išaugę iki kritinės ribos, tačiau dabar įmonės infrastruktūra sutvarkyta taip, kad net jei kiti kanalai pereitų prie HD raiškos, problemų su ryšio perdavimo galimybėmis nebekiltų.
Taip pat „Telia“ rinkodaros vadovė Vaida Jurkonienė pristatė Lietuvos interneto vartotojų apklausą, kuri parodė, jog mūsų šalies gyventojai labiausiai didžiuojasi šalies istorija, tačiau antras dalykas, leidžiantis labiausiai didžiuotis savo šalimi, yra internetas (ilgą laiką Lietuva buvo tarp pasaulinių lyderių pagal plačiajuosčio ir mobiliojo interneto spartą, pasaulinį vidurkį pagal abu rodiklius mūsų šalies interneto sparta lenkia ne mažiau nei pusantro karto).
V.Jurkonienės teigimu, reprezentatyvus visuomenės tyrimas parodė, kad piliečiai dėl galimybės naudotis internetu galėtų paaukoti ganėtinai daug ką, tačiau pirmiausia atsisakytų sveikatai žalingų dalykų: greitojo maisto, alkoholio, saldumynų. Tai, anot įmonės atstovės, taip pat byloja ir apie šalies gyventojų sąmoningumą. Naudingų ar reikalingų dalykų atsisakytų gerokai mažesni gyventojų kiekiai. Pavyzdžiui, tik 1 proc. gyventojų mano, kad internetas yra svarbesnis už dušą.
