Pasirodo, pingvinai šiose salose gyveno ne mažiau nei 2800 metų, tvirtinama moksliniame darbe, kuris gruodžio 11 d. buvo pristatytas Amerikos geofizikų sąjungos kasmetiniame suvažiavime Vašingtone (JAV).
O viskas prasidėjo nuo to, kad mokslininkų grupė 10 mėnesių vykdė, kaip kad jie patys manė, visos Antarktidos regiono Adelės pingvinų populiacijų surašymą. Darbas buvo vykdomas peržiūrinėjant kiekvieną prieinamą palydovinę nuotrauką, kurioje Žemės paviršiaus nedengia debesys. „Manėme, kad žinome, kur yra visos Adelės pingvinų kolonijos“, – sakė Stouny Bruko universiteto (JAV) ekologė Heather Lynch.
Bet vėliau mokslininkams į pagalbą atėjo kolegos iš kosmoso agentūros NASA – jie sukūrė algoritmą, kuris pingvinų paiešką palydovinėse nuotraukose vykdė automatiškai. Tuomet, anot mokslininkų, viskas ir išaiškėjo: algoritmas atkreipė jų dėmesį į taškelius iš Pavojaus salų – patys mokslininkai pirminio patikrinimo metu jų tiesiog nepastebėjo. Ėmusis akyliau analizuoti nuotraukas išaiškėjo, kaip gausiai pingvinų išmatomis yra padengtos Pavojaus salos.
„Manome, kad iš dalies jų nepastebėjome dėl to, jog nesitikėjome jų ten rasti“, – sakė H.Lynch. Anksčiau buvo vykdyta ekspedicija į vieną iš Pavojaus salų, tačiau likusios salos aplankytos nebuvo.
Iki šių salų nuplaukti ne taip jau ir paprasta – jos Pavojaus pavadinimą gavo ne šiaip sau. Mokslininkų ekspedicijoms kelią nuolat pastodavo itin storas jūros ledo sluoksnis aplink šias salas.
Tačiau milžiniško, iš kosmoso matomo išmatų kalno sudominti mokslininkai nusprendė dirbti atkakliau ir išvyko į dar vieną ekspediciją, kurios tikslas buvo detalesnis visų Pavojaus salų ištyrimas – nuo žemės ir su bepiločiais orlaiviais. O šio ištyrimo metu ir paaiškėjo, kokia gausi yra šių neskraidančių paukščių kolonija. „Plote, kuris yra toks mažas, kad daugumoje Antarktidos žemėlapių net nebūna atvaizduojamas, gyvena daugiau Adelės pingvinų nei visame likusiame Antarktidos regione“, – sakė H.Lynch.
Pirmosios kovo mėnesį paskelbtos žinios apie kolonijos atradimą nudžiugino viso pasaulio žmones.
Mat likusios šių pingvinų kolonijos, daugiausiai gyvenančios žemyninėje Antarktidos dalyje, labai nukentėjo nuo klimato kaitos ir 40 pastarųjų metų nepaliaujamai mažėjo. „Klimato kaita jokiame pasaulio regione nevyksta taip sparčiai, kaip Antarktidos pusiasalyje“, – tikina H.Lynch.
Tiesa, nors naujai atrastoji pingvinų kolonija atrodo milžiniška – visgi 1,5 mln. nėra didelis skaičius – panašu, kad ir ji anksčiau buvo kur kas didesnė. Po naujausių palydovinių nuotraukų apžiūrėjimo mokslininkai nusprendė įvertinti ir senesnius palydovinius šio regiono vaizdus – seniausi yra iš 1982 metų.
Nustatyta, kad veikiausiai ši superkolonija didžiausia buvo praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje, o nuo to laiko „lėtai, bet nuolat mažėjo“. Šis mažėjimas, anot H.Lynch, nėra katastrofiškas – dabar pingvinų yra apie 10–20 proc. mažiau nei tuomet, kai kolonija buvo didžiausia.
Kadangi Pavojaus salos yra beveik nuolat apsuptos jūros ledo, jos yra geriau apsaugotos nuo krilio žvejybos ir bet kokios kitos žmonių veiklos nei likusios Antarktidos pakrantės. Tačiau net ir be tiesioginio žmonių įsikišimo manoma, kad populiacija mažėja dėl klimato kaitos.
Mokslininkai analizavo ir pingvinų išmatų spalvą bei saloje iškapstytas duobes. Palydovinėse nuotraukose matosi, kad jose gausu rausvo atspalvio, kurį suteikia mityboje dominuojantis krilis, o ne žuvys. Duobėse rastų kaulų ir kiaušinių lukštų radiokarboninis datavimas leido nustatyti, kad pingvinai šiose salose gyvena labai ilgai – ne mažiau nei 2800 metų.
