Amerikinis kiškėnas gyvena vakarinėje Šiaurės Amerikos dalyje, įprastai kalnuotose vietose, kur nors tarp akmenų. Vietiniai atpažįsta šį mažą kiškio pusbrolį – jis dažnai dantyse nešasi laukinių gėlių ar šieno kuokštą. Dėl savo dydžio ir kailio šis gyvūnas laikomas vienu mieliausių savo gyvenamojoje zonoje, tačiau mokslininkai pastebi, kad amerikinių kiškėnų populiacija traukiasi.
Mokslininkai penkerius metus tyrinėjo kalnuotas Taho ežero apylinkes, stebėdami bet kokius kiškėnų aktyvumo ženklus. Dėl vėsios temperatūros ir akmenuotos vietovės, gyvūnų išmatos čia išlieka nepakitusios ilgus metus. Todėl mokslininkai pasinaudojo anglies izotopų amžiaus nustatymo metodu. Paaiškėjo, kad beveik visos 2011-2016 metais surastos išmatos yra senos – naujų aptikti beveik nepavyko. Mokslininkams buvo sunku patikėti, kad šioje vietoje, kurioje kadaise kiškėnų buvo tiek daug, dabar jų beveik nebeliko, todėl jie kelis kartus prie Taho ežero stovyklavo.
Amerikiniai kiškėnai turi lengvai atpažįstamą balsą, kuriuo naktį dažnai pasinaudoja. Mokslininkai šįkart negirdėjo nieko. Taigi, tai reiškia, kad amerikinių kiškėnų populiacija stipriai sumažėjo. Kodėl? Mokslininkai spėja, kad tai sukėlė klimato atšilimas.
Amerikiniai kiškėnai yra prisitaikę gyventi vėsiomis kalnų sąlygomis. Jiems netinka šiltas klimatas, todėl kylant temperatūrai jie kilo vis į didesnį aukštį, kol galiausiai nebebuvo kur kilti. Tikėtina, kad vietovėje prie Taho ežero jie yra visiškai išnykę. Tai – didelė problema, nes dabar dvi didelės kiškėnų populiacijos bus atskirtos tuščių ruožu, todėl nebesimaišys. Tai reiškia, kad dvi populiacijos gyvens atskirai, nesikeis genetine informacija, kas kelia didelę grėsmę šių gyvūnų išlikimui.
Kiškėnas yra Pikačiu iš „Pokemonų“ įkvėpėjas. Aišku, tikrasis gyvūnas elektros iškrova nesisvaido ir yra visiškai žolėdis. Japonų animatoriai nusižiūrėjo kiškėno formą ir kai kuriuos judesius. Kiškėnai gyvena ne tik Šiaurės Amerikoje, bet ir Azijoje.
