Svarsto kreiptis į teismą
Kaip vakar po susitikimo su „Street View“ projekto vadovo Ulfu Spitzeriu sakė Lietuvos teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, pavyko rasti išeitį dėl „Google“ projekto.
„Sprendimas yra remtis Europos Sąjungos (ES) direktyvomis, suprantant, kad veikiame bendroje ES erdvėje, reikalavimai asmens duomenų apsaugai yra bendri, ir bet kur priežiūra ir kontrolė turi būti įgyvendinta“, – kalbėjo T.Vaitkevičius.
Tačiau teisininkas, tinklaraštininkas Liutauras Ulevičius sako, kad šiuo klausimu yra dvi visiškai skirtingos situacijos – gatvės vaizdas miesto centre ir gatvė gyvenamajame kvartale. Pirmu atveju esą yra akivaizdus viešas interesas, antru – privatus gyvenimas.
„Google tradicija remtis „opt-out“ sistema visiškai netinka Lietuvos (Europos) tradicijai antrojoje situacijoje. Pagrindinė esmė – „opt in“ ir „opt out“ sistemos skirtumas. Amerikoje iš tavęs gali ką nori padaryti, o tu gali pasišalinti, jeigu nori, iš tos sistemos, o pas mus pagal ES direktyvą galioja „opt in“ sistema – tave gali įtraukti į sistemą, kai tu duodi išankstinį leidimą. Pas mus jokio išankstinio leidimo žmonės nėra davę”, – LRT interneto tarnybai kalbėjo L.Ulevičius.
Pašnekovas tikino, kad jeigu surinks tam tikrą skaičių, kuris atrodys pakankamas, svarstys kreiptis į teismą ir teisinėmis priemonėmis stabdyti veiksmus. „Nes aš manau, kad daugelis Lietuvos žmonių nesuvokia, ką tai reiškia per ilgą laikotarpį jų privatumui, kokia grėsmė kyla“, – pridūrė L. Ulevičius.
IT ekspertas: didelės bėdos nebūtų
IT ekspertas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto (KF) dėstytojas Džiugas Paršonis sutinka, kad situacija dėl šio projekto esanti kontroversiška – vokiečiai esą taip pat nenori, kad jų namai būtų fotografuojami: „Čia toks klausimas, dėl kurio tikriausiai patys žmonės turėtų susitarti, ar jiems tokia paslauga yra naudinga ir svarbesnė už privatumą, kiek gali pasitaikyti pažeidimų.“
IT ekspertas tikino suprantantis žmonių rūpestį dėl privatumo, nes esą yra pasitaikęs ne vienas chuliganizmo atvejis – kai paaugliai susiranda kokią nors atokesnę sodybą, stebi, kada nėra šeimininkų ir ką nors rengia.
„Ta technologija gali būti ir geram, ir piktam. Priklauso, kaip vietos bendruomenė apsisprendžia – reikalingas dalykas ar ne. Manyčiau, kad šioje vietoje daugiau triukšmo. Nėra jokios bėdos, kad to nebus – kur kas blogiau būtų, jei neturėtume žemėlapių, o kad galėsime pamatyti, kaip tas namas atrodo – manyčiau, ne pats svarbiausias dalykas“, – lrt.lt teigė Dž. Paršonis.
Tuo metu praktika įvairiose šalyse dėl šio projekto yra skirtinga. Gegužę dėl projekto „Street View“ tapo matoma Latvija bei Estija. L.Ulevičius teigia, kad tai, jog kitos šalys nieko nedaro, nereiškia, kad Lietuva turėtų elgtis taip pat: „Šioje vietoje „Google“ nėra toks geras ir švelnus gyvūnėlis – jis visus tuos duomenis daro su vienu paprastu tikslu – juos parduoti kažkam. Aš nenoriu, kad mano privatumas būtų pardavimo sandorio objektas.“
Dėl „Street View“ paslaugos kai kuriose šalyse – Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kitose – kilo teisinių ginčų. „StreetView“ pagalba virtualiai galima apžiūrėti įvairius pasaulio miestus. Ši paslauga veikia daugiau nei trisdešimtyje šalių.
„Street View“ projekto metu „Google“ iš specialių automobilių fotografuotų vaizdus daugelyje Lietuvos miestų. Specialus automobilis darytų programos „Google Maps“ paslaugai „Street View“ reikalingas nuotraukas. Iš jų būtų sukurtas panoraminis gatvių vaizdas ir taip būtų galima virtualiai keliauti po Lietuvą.
