Sparčiai tirpstantis ledas
Vykdant Europos kosmoso agentūros (EKA) ir NASA projektą „Arkties metanas ir amžinasis įšalas“ (angl. Arctic Methane and Permafrost Challenge), nauji tyrimai atskleidė, kad sparčiai tirpstantis amžinasis įšalas Arktyje gali išskirti antibiotikams atsparias bakterijas, neatrastus virusus ir net radioaktyviąsias atliekas, susidariusias Šaltojo karo branduoliniuose reaktoriuose ir povandeniniuose laivuose, praneša „Live Science“.
Amžinasis įšalas, arba nuolat įšalusi žemė, vadinama viršutinio Žemės plutos sluoksnio būsena, kai temperatūra ne aukštesnė kaip 0 °C ir sluoksnyje yra ledo. Apskritai amžinasis įšalas užima apie ketvirtadalį Žemės ploto, o Šiaurės pusrutulyje – apie 23 mln. kvadratinių kilometrų.
Didžiajai daliai amžinojo įšalo Arktyje yra iki milijono metų. Be mikrobų, jame per tūkstantmečius dėl natūralių procesų, nelaimingų atsitikimų ar sąmoningo saugojimo susikaupė įvairių cheminių junginių.
Tačiau dėl klimato kaitos Arkties regionas šyla daug greičiau nei likusi pasaulio dalis, todėl manoma, kad iki 2100 m. gali būti prarasta iki dviejų trečdalių prie žemės paviršiaus esančio amžinojo įšalo.
Pavojingos dujos, cheminės medžiagos ir virusai
Tirpimo proceso metu į atmosferą išsiskiria šiltnamio efektą sukeliančios dujos – anglies dioksidas ir metanas, be to, staiga keičiasi kraštovaizdis.
Tačiau neseniai žurnale „Nature Climate Change“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad amžinojo įšalo nykimo pasekmės gali būti daug platesnės – gali išsiskirti bakterijos, nežinomi virusai, branduolinės atliekos ir radiacija bei kitos susirūpinimą keliančios cheminės medžiagos.
Straipsnyje aprašoma, kad gilus amžinasis įšalas, esantis daugiau nei trijų metrų gylyje, yra viena iš nedaugelio aplinkų Žemėje, kuri nebuvo veikiama šiuolaikinių antibiotikų. Nustatyta, kad daugiau nei 100 įvairių mikroorganizmų Sibiro giliame amžinajame įšale yra atsparūs antibiotikams. Tirpstant amžinajam įšalui, šios bakterijos gali susimaišyti su tirpstančiu vandeniu ir sukurti naujų antibiotikams atsparių padermių.
Kitas pavojus susijęs su šalutiniais iškastinio kuro produktais, kurie į amžinojo įšalo aplinką patenka nuo pat pramonės revoliucijos pradžios. Arktyje taip pat yra natūralių metalų, įskaitant arseną, gyvsidabrį ir nikelį, telkinių, rašoma „Live Science“.
Be to, padidėjęs vandens srautas reiškia, kad teršalai gali plačiai pasklisti ir pakenkti gyvūnų ir paukščių rūšims bei patekti į žmonių mitybos grandinę.
Tyrime autoriai taip pat teigia, kad rizika, kylanti dėl amžinojo įšalo teritorijoje atsirandančių mikroorganizmų ir cheminių medžiagų, yra menkai suprasta ir iš esmės neįvertinta. Joje teigiama, kad norint geriau suprasti riziką ir parengti jos mažinimo strategijas, būtina atlikti tolesnius išsamius šios srities tyrimus.
