„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Tokių smegenų dar nematėte: paviešino 64 milijonus kartų aštresnį vaizdą

Praėjus penkiasdešimčiai metų po to, kai amerikiečių chemikas Palas Laterburas išsamiai aprašė pirmąjį magnetinio rezonanso (MRT) metodą, mokslininkai pažymėjo šią istorinę medicinos sukaktį, atlikę ryškiausias visų laikų pelių smegenų skenavimo operacijas, praneša Djuko universitetas.
Pelių smegenų MRT
Pelių smegenų MRT / Duke Center for In Vivo Microscopy.

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) – tai būdas vizualizuoti minkštus, vandeningus audinius, kuriuos sunku pamatyti rentgeno spinduliais. Tačiau, nors magnetinio rezonanso tomografija yra pakankamai geros raiškos, kad būtų galima pastebėti smegenų auglį,norint vizualizuoti mikroskopines smegenų detales, raiškumo trūksta.

Dešimtmetį trukusiame techniniame tyrime, kuriam vadovavo Duke in vivo mikroskopijos centras kartu su kolegomis iš Tenesio sveikatos mokslų centro, Pensilvanijos universiteto, Pitsburgo universiteto ir Indianos universiteto, tyrėjai pagerino magnetinio rezonanso skiriamąją gebą, todėl pavyko gauti ryškiausius kada nors užfiksuotus pelių smegenų vaizdus.

Minint 50-ąsias pirmojo magnetinio rezonanso metines, tyrėjai paviešino pelės smegenų skenuotą vaizdą, kuris yra žymiai ryškesnis nei įprastas klinikinis žmonių magnetinio rezonanso tomografas.

Vienas naujųjų vaizdų vokselis – įsivaizduokite jį kaip kubinį pikselį – yra vos 5 mikronų dydžio. Tai 64 milijonus kartų mažiau nei klinikinio magnetinio rezonanso tomografo vokselis.

Nors tyrėjai savo magnetus sutelkė į peles, o ne į žmones, patobulintas MRT suteikia naują svarbų būdą rekordiškai didele raiška vizualizuoti visų smegenų jungtis. Tyrėjai teigia, kad naujos įžvalgos, gautos atlikus pelių smegenų skenavimus, padės geriau suprasti žmonių būklę, pavyzdžiui, kaip smegenys keičiasi dėl amžiaus, mitybos ar net neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Alzheimerio liga.

„Tai iš tiesų suteikia galimybę. Į neurodegeneracines ligas galime pradėti žiūrėti visiškai kitaip“, – sakė pagrindinis naujojo darbo autorius, daktaras G. Allanas Johnsonas, Djuko universiteto nusipelnęs radiologijos, fizikos ir biomedicinos inžinerijos profesorius Charles E. Putmanas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų