„Total War“ žaidimai nuo pat 2000-ųjų siūlė pastrateguoti valdant viduramžių armijas, kvietė persikelti į Romos Imperijos laikus ar pakariauti kartu su Napaleono pajėgomis. Praėjusiais metais žaidimo kūrėjai „Creative Assembly“ žengė kiek netikėtą žingsnį ir sukūrė „Total War: Warhammer“, kurio veiksmas pirmą kartą persikėlė į išgalvotą „Warhammer“ visatą. Žaidimas sulaukė be galo daug liaupsių, tad šiemet buvo suskurtas ir žaidimo tęsinys – „Total War: Warhammer II“.
Pirmą kartą „Total War“ kampanijų istorijoje mūsų tikslas bus ne viso žemėlapio užkariavimas. Mes varžysimės su kitomis žaidimo frakcijomis dėl magiško sūkurio ateities. Žaidimo istorija pasakoja apie elfų gimtinės Ulthuano saloje esantį magišką sūkurį. Prieš nesuskaičiuojamus amžius, elfai jį sukūrė tam, kad sumažintų magijos kiekį pasaulyje. Tai užbaigė demonų invaziją, prasidėjusią po pasaulių kūrėjų nuopolio. Tačiau dabar danguje skrieja dviuodegė kometa – didelių įvykių ženklas.
Žaismo prasme, „Total War: Warhammer II“ yra labai tradicinis. Žaidimo veiksmas skirstomas tarp kampanijos žemėlapio, kur veiksmas vyksta ėjimais, ir realaus laiko mūšių. Kampanijos žemėlapyje mes tvarkome savo miestų pronvincijas, samdome karius, siuntinėjame armijas ir užsiimame tyrimais bei diplomatija. Mūšių esmė taip pat nepakito – realiu laiku valdome savo karines pajėgas ir stengiamės nugalėti kelią pastojusią priešininkų armiją.
Iš pirmo žvilgsnio, „Total War: Warhammer II“ yra labai konservatyvus bandymas padaryti kažką naujo. Nors žaidime jaučiami labai maži pagerinimai dalykų, kuriuos matėme pirmoje dalyje, tačiau pakeitimai per menki, kad paliktų didelį įspūdį. Vis tik fantastikos išsiilgę strategijos mėgėjai turėtų nepraleisti naujojo „Creative Assembly“ kūrinio.