„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Triragis mėšlavabalis Lietuvos pajūryje – maloni egzotika ar dar vienas klimato kaitos pranašas?

Neįprastai švelni šių metų žiema nepaliauja stebinti staigmenomis. Jau gal spėjome apsiprasti su sausyje pražydusiomis snieguolėmis, tačiau kad pamatysime įspūdingos išvaizdos vabalus, ropinėjančius Lietuvos pajūryje, būtų buvę naivu net susapnuoti, praneša Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus.
Triragis mėšlavabalis
Triragis mėšlavabalis / G.Steiblio nuotr.

Todėl gamtininko Pauliaus Rupšo pastebėti egzotiškieji triragiai mėšlavabaliai (Typhaeus typhoeus L.), tingiai ropojantys Kuršių Nerijos paplūdimio smėliu, buvo tikra sensacija Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejaus entomologams.

Nedelsiant buvo surengta ekspedicija šiai sensacijai patvirtinti. Vis tik tai nauja rūšis Lietuvos faunai, ir labiausiai į šiaurę nutolusi jos aptikimo vieta rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Rūšis buvo žinoma pietinėje ir vidurio Europoje, o šiauriausios populiacijos - pietinėje Švedijoje, šiaurinėje Lenkijoje bei Kaliningrado srityje. Visame areale paplitusi lokaliai, daugelyje šalių yra laikoma nykstančia rūšimi ir yra oficialiai saugoma.

Triragis mėšlavabalis – labai įdomus ne tik savo išvaizda, bet yra savito gyvenimo ciklo ir siauros mitybinės specializacijos vabalas. Šių mėšlavabalių patinai priešnugarėlėje turi tris it durklus į priekį nukreiptus aštrius ragus, naudojamus konkurencinėje kovoje su varžovais. Ne atsitiktinai Karlas Linėjus (Carl von Linne), aprašęs šią vabalų rūšį, suteikė jam mitologinio milžino siaubūno – Tyfono [Τυφῶν] vardą.

Tačiau, kad ir kaip grėsmingai beatrodytų, pavojaus kitiems gyvūnams, tarp jų ir žmonėms, jis nekelia. Įdomu tai, kad jie būna aktyvūs ne vasarą, o šaltuoju metų laiku: rudenį, pavasarį ar net žiemą, jei ji pasitaiko švelni ir besniegė.

Susiporavę šie vabalai paskęsta rūpesčiuose dėl palikuonių. Smėlingame grunte patelės rausia iki pusantro metro gylio urvelį ir iš jo atsišakojančių apie 15 šoninių kamerėlių (celių). Tuo tarpu patinėliai rūpinasi maistu būsimoms lervutėms. Jie suritena prie urvelio angos mažus gyvūnų, dažniausiai laukinių triušių, kiškių, stirnų, avių ekskrementų gurvuolėlius. Po to juos po vieną sustumdo į urvelį, kur patelė juos priima ir rūpestingai sukamšo į celes, prieš tai į jas padėjusi po kiaušinėlį. Šių mėšlavabalių palikuonys užauga per vasarą ir jau rudenį išropoję į žemės paviršių būna pasiruošę gyvenimo ciklą kartoti iš naujo.

Džiūgauti ar nerimauti, kad šie mėšlavabaliai pasirodė mūsų šalyje? Gamtininkai sako, kad malonu žinoti, jog mūsų fauna pasipildė dar viena išskirtine rūšimi. Nors išlieka tikimybė, kad šie mėšlavabaliai jau nuo seno pas mus gyvena, tik mes jų nepastebėjome.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“