„Šiaurės Korėjoje visiškai uždraustas mėgėjiškas radijo ryšys, tačiau maždaug kartą per dešimt metų išgirstame signalą iš šios šalies. [...] Vienas radijo mėgėjų tikslų – surinkti ryšių su kuo daugiau šalių. Šiaurės Korėja yra viena iš jų“, – sako S. Kareiva.
Trumposios radijo bangos: komerciškai nepatrauklios, bet žavinčios entuziastus
Radijo bangos – fizikinis reiškinys, dėl kurio galime tiesiogiai girdėti garsus iš visos planetos. Žemėje sklindančių radijo bangų būna įvairių. Ilgosios bangos gali siekti iki 1 000 km. Jos girdimos net po vandeniu. Kitos, trumpesnės, yra vidutinio ilgumo bangos. Jomis 1926 m. pradėtas transliuoti Lietuvos radijas. Šiandien dauguma profesionalių radijo stočių šiomis bangomis nesinaudoja – jos jautrios įvairiems pramoniniams trikdžiams, o siųstuvus išlaikyti brangu. Dabar profesionalios radijo stotys transliuoja ultratrumposiomis, arba FM, bangomis.
Radijo mėgėjai – žmonės, kurie tiesiog iš savo namų kalba radijo eteryje – gaudo dar kitas, t. y. trumpąsias bangas. Todėl jie vadinami trumpabangininkais. Šios bangos pačios nepastoviausios iš visų – signalas gali nutrūkti bet kada, bet entuziastams dėl to tik įdomiau.
„Trumposios bangos, su kuriomis dirba radijo mėgėjai, kažkada buvo laikomos visiškai neįdomiomis, nes jų sklidimas buvo nenuspėjamas. Žmonės manė, kad praktiškai tai niekaip nepritaikoma, – pasakoja S. Kareiva. – Tačiau išsirutuliojo 100 metų besitęsiantis žaidimas. [...] Nors ilgą laiką niekas nemanė, kad trumpąsias bangas galima panaudoti komerciškai, bet 40 m diapazonu sėkmingai dirba jūrų laivai ir daug kitos paskirties stočių.“
Kaip minėjo S. Kareiva, tai – savotiškas žaidimas, azartas. Antenos nukreipiamos į kurią nors pusę ir ieškoma tinkamo dažnio ir tikimasi ką nors išgirsti.
Troliai baudžiami griežtai
Anot Lietuvos radijo mėgėjų draugijos prezidento, eteryje žmonės bendrauja mandagiai, bet būna ir chuliganų. Taisyklių pažeidimai netoleruojami ir už tai griežtai baudžiama. „JAV už netinkamą naudojimąsi radijo spektru skiriamos baudos, siekiančios keliasdešimt tūkstančių dolerių“, – sako S. Kareiva.
Pasak jo, yra įvairių nederamo elgesio eteryje pavyzdžių: netinkamas signalo siuntimas, be tikslo užimant eterį, keiksmažodžių vartojimas ir t. t. S. Kareiva pabrėžia – trumpabangininkai gali naudotis eteriu tik mėgėjiškais, o ne komerciniais tikslais.
„Negalima užsiimti komercija, groti muzikos, kalbėti nešvankiomis temomis ir panašiai. Tai daryti draudžia reguliuojančios tarnybos. Troliai gaudomi, nustatyti jų buvimo vietą tikrai nesunku“, – teigia radijo mėgėjas.
Retsykiais pavyksta susisiekti net su Šiaurės Korėja
Vakarais kartais pasigirsta vienas operatorius iš Kanados. Su juo tenka įdomiai pabendrauti. Jis – buvęs NASA darbuotojas, nemažai dirbęs su palydovais.
Anot S.Kareivos, mėgėjiškas radijo eteris skirtas trumpiems pasikalbėjimams, varžyboms ir tolimiems ryšiams. Tačiau, tikina jis, kartais su pašnekovais pavyksta pabendrauti ir ilgiau.
„Vakarais kartais pasigirsta vienas operatorius iš Kanados. Su juo tenka įdomiai pabendrauti. Jis – buvęs NASA darbuotojas, nemažai dirbęs su palydovais. Su juo gana ilgai kalbėjome įvairiomis temomis“ , – pasakoja S. Kareiva.
Lietuvos radijo mėgėjų draugijos prezidentas sako, kad dažniausiai tenka bendrauti su kaimyninių šalių trumpabangininkais. Tačiau, jo teigimu, kartais pavyksta susisiekti ir su tolimų kraštų radijo mėgėjais – pavyzdžiui, kai Indijos vandenyno pietuose esančioje Amsterdamo saloje dirbo ekspedicija, visas pasaulis bandė užmegzti ryšį su ja. S. Kareiva teigia, kad labai retai, bet pavyksta susisiekti net su Šiaurės Korėja – kai koks nors radijo mėgėjas ten nukeliauja ir pradeda siųsti signalą, jis tampa itin populiarus ir visas pasaulis bando su juo susisiekti.
„Šiaurės Korėjoje visiškai uždraustas mėgėjiškas radijo ryšys, tačiau maždaug kartą per dešimt metų išgirstame signalą iš šios šalies, – tvirtina radijo mėgėjas. – Tiesa, nėra buvę, kad dirbtų vietinis Šiaurės Korėjos gyventojas. Tai daro svečiai. Vienas radijo mėgėjų tikslų – surinkti ryšių su kuo daugiau šalių. Šiaurės Korėja yra viena iš jų.“
Iš kolegų užsienyje sulaukia ir dovanų
Radijo mėgėjai atsirado sulig paties radijo atsiradimu ir vystymusi XIX a. pab.–XX a. pr. Dabar pasaulyje yra apie 2 mln. radijo mėgėjų. Šis skaičius išlieka pastovus. Lietuvoje gyvena maždaug tūkstantis trumpabangininkų, iš kurių 340 – radijo mėgėjų draugijos nariai. Kad galėtum būti trumpabangininku, reikia turėti nedidelę radijo ryšio stotelę ir Ryšių reguliavimo tarnybos leidimą užsiimti mėgėjiška radijo veikla.
Šis užsiėmimas įdomus ne tik dėl šimtmetį gyvuojančio nuotolinio bendravimo būdo. Romantikos prideda ir tai, kad, pavykus užmegzti ryšį su dar negirdėtu radijo mėgėju, jam nusiunčiamas atvirukas (dažniausiai paprastu paštu). S. Kareiva yra gavęs ne vieną tokį laišką.
„Esame gavę laišką iš Niurnbergo. Jame buvo gražus atvirukas su miesto vaizdu, žemėlapis ir šiek tiek informacijos apie radijo stotį, – pasakoja radijo mėgėjų draugijos vadovas. – Taip pat gavome bulgariškų kortelių. Jos retai atkeliauja be šventųjų paveikslėlių, nes bulgarai mėgsta akcentuoti savo ortodoksišką paveldą.“
Galima pabendrauti ir su astronautais
Anot S.Kareivos, ultratrumposiomis bandomis galima susisiekti su astronautais, tačiau tai padaryti nėra paprasta.
Trumposiomis bangomis galima bendrauti su radijo mėgėjais iš visų pasaulio kampelių, o ultratrumposios bangos mūsų balsus gali skraidinti netgi į kosmosą. S.Kareivos kompiuteryje įdiegta programa, leidžianti matyti, kokie kosminiai palydovai šiuo metu skraido aukštai virš mūsų galvų. Jie gali būti naudojami kaip radijo retransliatoriai. Per juos taip pat galima užmegzti ryšį su visu pasauliu.
Ultratrumposios bangos – vienintelės, galinčios perskrosti žemės atmosferą ir skrieti kosmose. Anot S.Kareivos, ultratrumposiomis bandomis galima susisiekti su astronautais, tačiau tai padaryti nėra paprasta.
„Kai dirba astronautai, Europoje būna didžiulis susidomėjimas. Su kukliu 50 W signalu sunkoka, nes kiti turi ir kelių šimtų vatų ar net kilovatų galingumo signalus“, – teigia radijo mėgėjas.
S. Kareiva įsitikinęs, kad mėgėjiškas radijas turi šviesią ateitį, nes tokiu būdu žmonės patiria gyvenimo džiaugsmą ir gali tobulėti. „Kuo žavi kopimas į kalnus? Kodėl nevažiuoti traukinuku, nekilti malūnsparniu ar kita transporto priemone? Žmogus linkęs vienokiu ar kitokiu būdu patirti pažinimo džiaugsmą. Tai vienas iš būdų tobulėti“, – įsitikinęs S. Kareiva.