Trijulė pakilo raketa „Changzheng 7“ (Ilgasis žygis) iš Dziučiuano kosmodromo, esančio šiaurės vakarų Kinijos Gobio dykumoje. Jų erdvėlaivis maždaug po septynių valandų susijungė su stotimi „Tiangong“ (Dangiškieji rūmai), kur įgula išbus artimiausius tris mėnesius.
Valstybinis transliuotojas CCTV kelionės metu tiesiogiai rodė vaizdus iš erdvėlaivio: pasiekę orbitą, visi trys astronautai pakėlė šalmų skydelius, o vienas iš įgulos narių nusišypsojo ir pamojavo į kamerą.
Kitas jo kolega nesvarumo sąlygomis paleido rašiklį nuo savo kelių, kol vartė skrydžio vadovą.
Praėjus maždaug septynioms valandoms po starto, kosmoso programos pareigūnai patvirtino, kad erdvėlaivis susijungė su „Tianhe“ – šalies naujosios kosminės stoties pagrindiniu moduliu.
Kosminis laivas „Shenzhou-12“, atsiskyręs nuo nešančiosios raketos „Changzheng 7“, sėkmingai susijungė su pagrindinio modulio priekiniu švartavimosi įrenginiu“ Tiangongo stotyje, patvirtino Kinijos pilotuojamų kosminių skrydžių agentūra (CMSA), valstybinei televizijai tiesioginiame eteryje parodžius šį įvykį.
Vėliau buvo parodyta, kaip į pagrindinį modulį patenka astronautai; vienas jų šio proceso metu atliko 360 laipsnių salto.
Grupė įsikurs gyvenamosiose patalpose, o penktadienio rytą turėtų atidaryti liuką, jungiantį stotį su krovininiu erdvėlaiviu „Tianzhou 2“, anksčiau susijungusiu su pagrindiniu moduliu.
Įgulai vadovauja Nie Haishengas – apdovanojimų pelnęs Kinijos liaudies išvadavimo armijos (PLA) oro pajėgų lakūnas, jau dalyvavęs dviejuose skrydžiuose į kosmosą.
Du kiti įgulos nariai, kurie Kinijoje vadinami „taikonautais“, taip pat yra kariškiai.
Gyvenimas kosmose
Kiekvienas astronautas stotyje turės po atskirą gyvenamąjį modulį, taip pat bendrą tualetą, valgomąjį ir ryšių centrą. Iš pastarojo bus galima siųsti elektroninius laiškus, taip pat palaikyti abipusį vaizdo ryšį su valdymo centru.
Kinijos pilotuojamųjų kosminių skrydžių programos pareigūnė Huang Weifen sakė, kad įgulos nariai per šią misiją dukart išeis į atvirą kosmosą, kur dirbs po 6–7 valandas.
Pasak jos, astronautai dėvės naujai sukurtus darbui stoties išorėje pritaikytus skafandrus.
Ši misija – Kinijos pirmasis pilotuojamas skrydis į kosmosą per beveik penkerius metus – yra itin svarbi Kinijos prestižui, Pekinui ruošiantis liepos pirmąją paminėti valdančiosios Komunistų partijos įkūrimo 100-ąsias metines ir jau pradėjus didelę propagandos kampaniją.
Kad pasiruoštų misijai, įgulos nariai treniravosi daugiau kaip 6 tūkst. valandų, įskaitant pratybas dėvint skafandrus ir imituojant nesvarumo sąlygas baseine.
Kad pasiruoštų misijai, įgulos nariai treniravosi daugiau kaip 6 tūkst. valandų.
Iki ateinančių metų pabaigos Kinijos kosmoso agentūra planuoja paleisti iš viso 11 raketų, įskaitant tris kitas pilotuojamas misijas. Įgyvendinant šią programą į orbitą bus iškelti du laboratorijų moduliai, išplėsiantys 70 tonų stotį, taip pat bus nugabenta atsargų ir įgulų narių.
Kinijos užmojus įsirengti nuolatinį orbitinį postą skatino JAV draudimas kinų astronautams dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) programoje.
TKS, pastatyta bendradarbiaujant JAV, Rusijai, Kanadai, Europai ir Japonijai, turėtų baigti darbą 2024 metais, nors NASA neatmeta galimybės, kad ji galėtų veikti ir po 2028 metų.
„Tiangong“ bus daug mažesnė negu TKS ir turėtų veikti mažiausiai 10 metų.
Kinija sakė, kad jos kosminės stoties projektas bus atviras tarptautiniam bendradarbiavimui, bet kol kas nepaskelbė konkrečių detalių.
Kosminės programos vyriausiasis konstruktorius Zhou Jianpingas sakė, kad „užsieniečiai astronautai kada nors neabejotinai atvyks į Kinijos kosminę stotį“.
„Keletas šalių išreiškė norą tai padaryti, ir mes ateityje būsime tam atviri“, – pridūrė jis.
Pekinas kovo mėnesį paskelbė taip pat planuojantis kartu su Rusija įrengti atskirą Mėnulio kosminę stotį. Šią savaitę abi šalys paskelbė potencialaus bendradarbiavimo gaires.
