Erdvėlaivio „Shenzhou-13“ misija buvo dar vienas Pekino žingsnis siekiant tapti svarbia kosmoso jėga, galinčia varžytis su Jungtinėmis Valstijomis. Neseniai Kinija nuleido marsaeigį Raudonojoje planetoje, yra pasiuntusi zondų į Mėnulį.
Du vyrai ir moteris – Zhai Zhigangas, Ye Guangfu ir Wang Yaping – maža kapsule saugiai nusileido kelios minutės prieš 10 val. Pekino laiku, pusmetį praleidę Kinijos kosminės stoties „Tiangong“ pagrindiniame modulyje „Tianhe“.
„Shenzhou 13“ sugrįžimo kapsulė saugiai nusileido“, – paskelbė CCTV. Per tiesioginę transliaciją buvo matyti kapsulės nusileidimas, pakylantis dulkių debesis, sraigtasparniais atskubantys darbuotojai. Ant Žemės dirbusi įgula plojo astronautams po vieną raportuojant, kad jie „jaučiasi gerai“.
Įgula į kosmosą iš Gobio dykumos Kinijos šiaurės vakaruose išskrido pernai spalį ir buvo antroji iš keturių 2021–2022 metų misijų, turinčių sumontuoti pirmąją nuolatinę šalies kosminę stotį.
Buvusi karo lakūnė Wang Yaping lapkritį tapo pirmąja Kinijos moterimi, išėjusia į atvirą kosmosą. Ji ir Zhai Zhigangas už kosminės stoties ribų dirbo šešias valandas.
Misijos vadas Zhai Zhigangas yra buvęs naikintuvo lakūnas ir 2008 metais tapo pirmuoju į atvirą kosmosą išėjusiu Kinijos astronautu. Ye Guangfu yra oro pajėgų pilotas.
Trijulė orbitoje atliko du išėjimus į atvirą kosmosą, daug mokslinių eksperimentų, tęsė stoties statymo darbus, išbandė technologijų būsimoms statyboms.
Pastarosiomis savaitėmis astronautai tvarkė kosminę stotį, rengė ją būsimos misijos „Shenzhou-14“, planuojamos artimiausiais mėnesiais, įgulai.
Iki „Shenzhou-13“ ilgiausia Kinijos astronautų misija buvo pernai 92 dienas trukusi „Shenzhou-12“.
Šeši mėnesiai bus normalus astronautų pamainos Kinijos kosminėje stotyje periodas, nurodė CCTV.
