Iš pradžių buvo tikimasi, kad dronai, įsigyti Ukrainai remti, pasieks paskirties vietą iki 2024 m. pabaigos. Gamintojai įspėja, kad vėlavimas daro poveikį Ukrainos gebėjimui veiksmingai gintis.
Viena iš tokių bendrovių, „RSI Europe“, kuri tiekė dronus, išreiškė nusivylimą dėl susidariusios padėties. „Dalį bepiločių orlaivių pristatėme spalio mėnesį, o likusią dalį – lapkričio mėnesį, tačiau neturime patvirtinimo, kad dronai buvo nugabenti į Ukrainą“, – sakė „RSI Europe“ generalinis direktorius Tomas Milašauskas.
Bendrovė taip pat nebuvo pakviesta apmokyti ukrainiečių personalo dirbti su dronais, o tai dar labiau apsunkina situaciją. Kiti Lietuvos gamintojai patvirtino panašias problemas, teigdami, kad neturi jokios naujausios informacijos apie tai, ar dronai išvyko iš Lietuvos.
Buvęs Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas dėl vėlavimo kaltino biurokratinį neefektyvumą. Pasak L.Kasčiūno, norint perduoti karinę įrangą Ukrainai, reikia atlikti šešis etapus, įskaitant oficialius patvirtinimus ir logistikos priemones.
„Procesas apima sandėlius, Gynybos išteklių agentūros oficialų įrangos perdavimą kariuomenei, Vyriausybės sprendimą patvirtinti perdavimą ir fizinį gabenimą į Ukrainą. Kiekvieną žingsnį reikia paspartinti“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Dronų gamintojai pabrėžė, kad įrangą Ukrainos pajėgoms reikia gauti skubiai. „Jei dronai neatsidurs karių rankose, Ukraina patirs didesnių nuostolių nei būtina“, – perspėjo T.Milašauskas.
Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jelinskas pabrėžė skubaus modernių technologijų pristatymo svarbą. „Pagal naujausius standartus pagaminti dronai turi kuo greičiau pasiekti Ukrainos karius“, – teigė G.Jeglinskas, ragindamas atlikti sisteminę pertvarką, kad ateityje nebūtų vėluojama.
Lietuvos gynybos ministerija patikino, kad tiekimo procesas yra spartinamas. Naujausiais Vyriausybės sprendimais supaprastintos procedūros, todėl nebereikia papildomai tvirtinti kitoms šalims skirtos valstybės įsigytos įrangos.
„Nuo šiol pradėsime perduoti turtą Ukrainai pagal šias patikslintas procedūras“, – skelbiama ministerijos pranešime.
Šių metų pradžioje penki Lietuvos dronų gamintojai sėkmingai išbandė savo gaminius Ukrainoje, o Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms buvo nupirkta beveik 5000 dronų už 5 mln. eurų. Be to, Lietuvos kariuomenei buvo įsigyta 2300 kovinių dronų už 3 mln. eurų.
Nors Gynybos ministerija iš pradžių žadėjo, kad visi dronai bus pristatyti iki 2024 m. pabaigos, dėl vėlavimo kilo klausimų, ar tokie terminai yra įgyvendinami. Ekspertai tikisi, kad supaprastintos procedūros padės išvengti panašių problemų ateityje.